Šventė mano per žiemą padususiems plaučiams ir kitiems organams, kuriems patinka grynas oras ir aktyvi veikla. Parsigabenau savo dviratuką beigi atidariau dviratizmo sezoną. NE nu, savaime suprantama, mašinos IRGI neišsižadu, nes kartais reikia nuvažiuoti kur toliau, arba nu jei TINGISI. Savaime aišku, mano dviratis yra raudonas. Jei būtų tiesiog aišku, tai gal ir pakomentuočiau kodėl, bet juk dabar tai aišku SA-VAI-ME. Be to, šiandien jau drąsiai buvo atidarytas ir sėdėjimo ant žolės sezonas. Tiesa, paskui, dėl visa ko, įsigijau meškauogių lapų arbatos uždegimų profilaktikai. Hahaha.
Smagu - sėdi sau panemunėj ant žolytės ir stebi visokius gyvūnus - šunelius, paukštelius, riedutininkus... Dar aplink ropinėja lėliukai. Viena mano girlfriend sakė, kad ją jau gamta šaukia tokį vieną gaut. Su manim gamta dar nesikalba. Skyp'e ignor'a uždėjau.
Šioje nuotraukoje matyti mano dviratis, kuris va taip naglai ir stovi visą vakarą svetainėj, nes aš patingėjau jį pastatyti į balkoną. Bet ryte tai jau pastatysiu, nes ryte aš paprastai tingiu daug mažiau.