Vakar buvom užsukę į Jum pub pažiūrėt karaokės. Aš žiūrėjau , ir mąsčiau sau. Iš tikro tai mąsčiau du dalykus. Pirma, kokį kiekį alkoholio reikėtų išgerti, kad pati uždainuočiau publikai ( faktas, kad taurė sidro nė apšilimo vardo neverta šiam tikslui), antra, kad čia iš tikro gerą verslą galima daryti būtent dėl pirmosios minties praktinio pritaikymo. Nes čia taip išeina, jei jau sugalvojai dalyvaut karaokėj, tai neišvengiamai turėsi gert. Ir ne šiaip ten gurkšnot tris kokteilius per vakarą, o rimtai GERT. Dėl to gi būtų labai pravartu apmokęstint visas karaokės dainas - nori dainuot, mokėk ( dar labiau orginalu/genialu būtų kelt kainą pagal dainavimo prastumą). Taigi, toks geriantis dainorėlis dėl savo tokios būsenos mažiausiai galvos apie tokį dalyką, kaip karaokė kaina. Belekoks verslo planas iš tikro. Aišku visą šitą mano verslą sugadintų tokie vadinami entuziastai, lipantys ant scenos ne dėl švento girtumo, o iš idėjos, kuri mano nuomone apskritai šiais laikais nieko verta, ir dar prieš karaokė vakarą repetuojantys namie prieš veidrodį. Nu nenormalumas atsiprašant. Jūsų vieta keliuose į žvaigždžių vartų karus! Shame SHAME on you!