Labas. Šiandien jau jaučiu! Visomis plaučių alveolėmis ( neatsimenu, ar tikrai egzistuoja toks dalykas, ar čia nusikalbėjau :D) jaučiu, kad kažkas ATSITIKO, ir kad aš jau esu žymiai laisvesnė nei buvau anksčiau. O, hm, kaip ten su tuo, ar jaučiuos išsilavinus, tai gal dar palaukim... :D.
Dar vienas dalykas, kurį jaučiu, tai kaip mano kątik atsikraustę kaimynai ( aš čia jau kaip ir senbuvė db jau skaitaus) pjauna, gręžia, ar kokį ten velnią daro, ir leidžia tokius garsus nenusakomus, kad jaučiuos kaip gyvenanti kokiam metalo fabrike ( nu man atrodo vistiek gi būna tokie fabrikai, kur metalą gamina, jo? :D). Tai va, bet tas pirmas jausmas, apie kurį pasakojau, matyt tiek užvaldęs mano protą ir sielą, kad aš dar pakankamai ramiai reaguoju į tą nesveiką triukšmą ir mano brangiosios nervinės lastelės dar nesižudo. Bet, kaip sakoma, dar ne vakaras gi...:D
Turbūt jums įdomu, kas tame vat paveiksle pavaizduota, o ten gi aš jums norėjau pateikt savo šeštadienio fragmentą. Jeigu bandytume nuotraukoj rast kokią nors nesąmonę, iškrentačią iš konteksto, tai turbūt tai būtų pienas, tarpe visų tauriųjų (taurėmis geriamų) gėrimų. Ha,o ten tas pienukas buvo skirtas fondiu gamybai. Visai smagus patiekalas, prie kurio labai praverčia draugų būrelis ir gera nuotaika. Aišku įsivaizduoju ir kaip labai gerą valentino dienos receptą dviem ( pvz. karštas šokoladas su vaisiais). Mes tuo tarpu čia buvom penkiese, gaminomės tradicinį karšto sūrio fondiu, tam tad reikėjo ir minėto pieno :). Tradiciniam sūrio fondiu receptų yra įvairių, bet skonis maždaug tas pats, vat pavyzdžiui, išbandykit kad ir tokį. Tiesa, kas dėl indo, tai jo būtinai reikia, bet čia jau jums rinktis, kokio norit pagal kainą, tipą ir dydį. Mums užtenka vat tokio, koks matomas foto.
Dar, kas dėl fondiu, tai labai svarbu parinkti tinkamą temperatūrą,tinkamas žvakutes ar degančias tabletes (kaip kad mes naudojom), kad sūris nesviltų, neatšaltų ir būtų greitai paruoštas. Paprastų žvakučių liepsnos deja tikrai nelabai užtenka..:)
P.s. : kas dėl foto, tai pas mane einant nebūtinas kaklaraištis, čia tiesiog draugai po teatro buvo:D
Šitas fondiu buvo man poilsis nuo pas mums jau tradicinio suši, nes penktadienį jo valgiau vienam gimtadieny, o sekmadienį gaminau tėčiui:)
Turbūt šiam kartui tiek žinių, einu toliau dykinėti, vėliau skalbsiu užuolaidas, ir tai manau atpirks visą tą bimbinėjimą, kurio išsiilgau neišpasakytai, į darbą tik ketvirtadienį, nors iki to įtariu dar gali atsirasti reikalų. O nerealiausia tai, kad jie jau TIKRAI TIKRAI nebus susiję su jokiu ten bakalauru!:D