Perskaičiau knygą, kurią minėjau anksčiau. Iš bibliotekos. Dabar galėsiu grįžti prie visiško "pop skaitymo" - savo karalienių serijos:). Apskritai tai dabar pagalvojau, kad baigus skaityt pasiskolintą knygą, arba dar labiau - knygą iš bibliotekos, apima toks geras jausmas. Na, maždaug, "kaip smagu, kad visą šitą malonumą gavau for free, ir dabar neteks knygai dūlėti lentynoj". Arba blogiausiu atveju "kaip smagu, kad šitam šamštui neišmečiau nė cento" :).
"Amerikietiška istorija" buvo knyga va bank, net neužsakyta iš anksto, o tiesiog paprašyta bibliotekininkės paduoti iš už jos nugaros buvusios lentynos. Dabar suprantu, kad kitaip aš jos niekad nebūčiau paėmus. Aiškinu kodėl.
Viena iš knygos nugarėlėje esančių citatų:
"Amerikietiška istorija" ne tik prikausto skaitytojo dėmesį nuo pirmo iki paskutinio puslapio, bet ir duoda atsakymus į daugelį gyvenimo klausimų. Kitaip sakant - ji padeda gyventi".
Viskas. Stop. Knygyne jinai jau keliautų atgal į lentyną ir tikrai nerizikuočiau savo litais dėl tokios rašliavos, nors ir kaip viliotų tie raudoni kablai ir fermeriški marškiniai iš viršelio. Nevirškinu aš knygų "kurios moko, padeda, treniruoja" kaip gyventi, nesuprantu, kaip kokia nors knyga gali atsakyti į mano gyvenimo klausimus, jei to mano gyvenimo negirdėjus nemačius. Spėjimu? Principu, kad visi gyvenam vienom problemom ir vienodom gyvenimo dilemom? Nu jau, sakant, atsiprašau...
Visgi bibliotekoj kitaip. Nugarėlę ėmiau skaityti tik išėjusi pro duris į lauką. Pagalvojau, kad tikriausiai visgi čia bus niekalas, o mano knyginė va bank praktika bus nepasitvirtinusi, tačiau klydau.
Knyga man patiko. Žinoma, nieko aš iš jos nepasimokiau, jokių atsakymų į klausimus negavau ( ir apie pačius klausimus dar nelabai ką turėčiau pasakyt), tas herojų beprotiškas atsidavimas mokslui ir darbui savotiškai pasirodė žavus, bet man nepriimtinas :))) Nors vieta, kur herojė kūsta akyse nuo mokslo ir sėdėjimo bibliotekoj, kažką gal užkabino, bet esmės nekeitė :))
Taigi, visgi patiko. Hm... Na gal pirmiausiai, kad autoriui pavyko išlaikyti paslaptį iki knygos pabaigos, nors jau pradžioje apie tai pateikta net per daug užuominų. Sąlyginai, nes skaitai ir galvoji, ar tavo spėjimas bus TAS, tikrasis. Keistas man buvo net mano grįžimas vidury knygos į pirmuosius puslapius, kad tas užuominas "pasikartočiau". Vadinasi, iš esmės, knyga kabina.
Tačiau labai aiškiai ją išskirti iš eilinių meilės romanų, galbūt nebūtų teisinga. Viskas čia tik įvyniota į saldainio - mokslo popierėlį, tačiau moksliška nėra. Esmė - siužetas, netikėtumas, aistra, meilė. Beje, atsiliepimuose internete netgi radau komentarą, kad knygoje per daug sekso. Aišku ta nuomonė kaip mat buvo sukritikuota kitų skaitytojų, kam pritariu ir aš :)) Gal erotinės scenos tiesiog kitokios, su rusišku prieskoniu, bet geros ir knygos negadina :)
Jei kas klaustų, ar žinai kokią gerą knygą, šita nebūtų pirma, kurią rekomenduočiau, bet ir ne visai prie galo. :)