Popietinis kavos puodelis.

Šiandien visai nemezgu pokalbio su kolege, tik kartais suniūniuoju "mhm..." "mm..." "ane.." :)

Keista, nes apskritai tai jaučiuos pakankamai pakilios nuotaikos.

Pradėjau skaityti knygą. Taip netikėtai vakar bibliotekoj atiduodama savo dar bakalauro rašymo laiku imtą knygą apie semiotiką, paprašiau knygos iš lentynos. "Amerikietiška istorija" . Kažin, ar būčiau ėmusi tą knygą, jei būčiau žinojus, kad jos pagrindinė veikėja - rusė. O gal ir nieko. Paskaitysiu kažką kitokio, ir, nujaučiu, pošlo:)

Šiaip jau knygos skaitymo pradžia man visada yra gan komplikuota, skaitydama pirmus puslapius, bandau "apsitrinti" su tekstu kaip su nauju kolega, žmogum, kuris gana intymiai atskleidžia man, naujai pažįstamai, savo paslaptis. Kartais nepavyksta, nesutampa charakteriai, gyvenimo būdas, kultūriniai skirtumai ar kažkas kita. Tada su knyga skiriamės. Palieku ją gulėti knygos lentynoje, arba supažindinu su kokiu mažiau išrankiu interesantu.O būna tokios knygos - pasileidėlės. Tos tai eina per visas rankas. Juk nėra labai paprasta patenkinti tiek daug skirtingų skaitytojų ir išlaikyti savo knygišką orumą.