Šiandien pirmą kartą gyvenime mane jau kaip suaugusią buto gyventoją ir vienintelę šeimininkę užklupo ir pirmas kartas susijęs su vamzdžiais (hmz, sakyčiau). Liaudiškai tariant, mane užpylė!!!
Nu ok, kai užpilamas vonios kambarys, tai jisai nelabai nukenčia aišku, o ir butas draustas, jei ten kas būt buvę baisiau, nu bet pats faktas įvykęs. Žodžiu žiūriu aš į tą srovenantį vandenėlį per sienas, ir gavoju sau, ką va tokiu dabar atveju daryt. Pirmiausia galvoju reikia policijai skambint! :D
Paskui persigalvojau, prisiminiau, kad mama man atrodo dar kažkada seniai, kai namie toks atvejis buvo, ėmėsi mažiau radikalių priemonių - nuėjo pas kaimynę:)!
Ok tada einu ir aš. Bet pirma tai susišukuoju, nes neisiu gi apsivėlus. Sekanti mintis užlipus, tai kad būtų žiauriai apgailėtina ne į tas duris paskambint, bet surizikavau :D Toliau neįdomu, nes meistras kažką ten pradėjo aiškintis, kas jam atsitiko , kad bėgti pradėjo vandenukas, tai aš jam sakau, jūs man prašau pasakykit kada nustos bėgt, dabar,gerai, tada viso gero:). Nu vat, kaip tikra šeimininkė susitvarkiau.
Bet tai paskui vistiek paskambinau ir paskundžiau mamai :D.