Ach tos naktys, tie vakarai, kada vėl nubunda visi tikėjimai rytojum, šviesia ateitim, ir kitom iliuzijom. Ach tas visas šurmulys širdy, kur sako, Ievute, viskas bus ok, gyvensi ilgai ir laimingai, kaip ir visi tavo artimieji bei draugai, ir nebus jokios pasaulio pabaigos po trijų metų. Susitvarkys tavo medžiagų apykaita, ir galėsi valgyt ne tik ananasus ir arbūzus, gausi prabangų darbą, kur tau mokės už tinginiavimą milijoną per mėnesį. Turėsi mažą užpakalį ir didelius papus. Gyvensi dideliausiam name, vairuosi rožinį vabalą , bei tau priklausys labai daug apdarų ir batų. Ir čia ne joks įrašas, kurio pradžia svajinga, o pabaiga su niūria realybe. Čia svajingas įrašas su pradžia ir pabaiga kartu! Nors dabar irgi visai neblogai gyvenu. Carpe diem! :)).