Jei ryt turėčiau svarbių (ar išvis kokių nors) reikalų, turbūt dabar būtų labai žiauru, kad dar nemiegu :)). Klausau muzikos. Visokios mintys lenda į galvą. Įtariu, kad kaltas arbūzas ir ananasas, kurie buvo negailestingai mūsų su drauge A. valgyti, bet neįveikti. Akys stačios ausys plačios, šį tą klausau ir šį tą žiūrinėju. Dar tik kelios dienos, kai valausi organizmą, o jau jaučiuos kaip išsiderinęs mechanizmas - miegas kažkaip susidarkė, oda kaip spuoguotos nepilnametės, pasispardydama šalina visą bjaurastį. Ir kam galėtų būti panašu, kad iš šito bjauriojo ančiuko turi išeiti gražuolė gulbė? :))...

O vasara juk, visi žydi ten visaip, džiaugiasi. Nors ir man šita vasara išskirtinė. Pirmą kartą visai neseku jos eigos ir nepanikuoju, kad ji jau "įsibėgėja", "įpusėja", "baigiasi". Man visai vistiek, nes niekur nereikės rugsėjį keliaut - į jokį kankinimo mokslais pastatą. Niekada nesupratau žmonių, kuriems lankyti paskaitas ar pamokas buvo malonumas, o studentiškas gyvenimas - geriausias gyvenimo laikas. Ką gi, manasis dar tik prasideda ;)