Kuo daugiau keliaujam prie jūros, tuo labiau krypstam į Latvijos pusę. Pernai atradom nuostabų kampelį - Latvijos Nidą, šiemet - daugelio pamėgtą Papę. Kai pagalvoji, kuo ta jūra kitokia, ania?Betgi man tai skiriasi kaip diena ir naktis. Ir tikrai ne bangavimu, tikrai ne smėliu. Mūsų lankyta jūra - tokia laukinė, tokia nenugulėtu paplūdymiu, kiekvienąkart sukurianti intymų ryšį - tu ir jūra. O ne tu - palangos chebra - jūra. Tas bandymas rasti laisvą tarpelį tarp rankšluosčių užpakaliui padėti, nuolatinis klykavimas apie alų ir čeburekus ( gal dabar jau kebabus, nelabai žinau) beigi dramblotų tetų ir dėdžių įtartinos dziudo mankštos prieš saulę išskėstom rankom ir kojom. Brrr...
O juk gali būt kitaip - atsikeli ryte, išlendi iš palapinės ir nutipeni keletą metrų iki jūros. Grįžti atgal, ir...oi pametei šlepetę. Grįžti prie jūros ir pasiimi šlepetę. Tas paprastas jaukumas...
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą