Prisipažinkit, moterys, kad jūs ( visgi vadinasi ir aš ) esate šiek tiek plėšrios būtybės. Nu ką ten šiek tiek... labai. Tik jaučiu, kad su metais keičiasi kai kurie dėsniai, ir viskas, dėl ko ankščiau atrodė normalu plėšytis, šiandien atrodo trupučiuką kitoj šviesoj... Jeigu ankščiau atrodė normalu bartis, ginčytis ir rietis su draugėm, tai dabar apskritai neatsimenu kada tai buvo. Keista, bet dažniau jau tenka susigrumt su vyriška gimine. Bet čia, žinote, visai kitas kovos menas, kiti ginklai, nuoskaudos ir t.t. Be to, tai turi amžiną lengvinančią aplinkybę. Juk mes iš Veneros, jie iš Marso, mes vieni kitų tradiciškai stengiamės nesuprasti, ir pan. Nes iš tiesų, jei suprastume, tai... žodžiu geriau gal nereikia.Šiandien buvo tokia diena, žinote... Būna, jauti, kad esi tokia pilna idomių jausmų. Ne pačių meiliausių pasaulyje. Nei tai pyktis, nei tai šiaip kažkoks agresyvo genas. TAČIAU aš pagalvojau, kad jau esu suaugusi mergaitė ir vietoj to, kad bergždžiai eikvočiau savo emocinį stabilumą, panikuočiau, isterikuočiau ir kramtyčiau nagus ( nors iš tikrųjų taigi NEDARAU AŠ TAIP hohoho), ir nusprendžiau nukreipti visą tą perviršinę energiją prasmingam tikslui, todėl neliejau visko kuriai nors draugei ant galvos, neaprėkiau be prasmės nei vieno vyr.g. atstovo, o tiesiog... šveičiau orkaitę. Dabar aš jaučiuosi labai subrendusi asmenybė.
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą