O dabar... kalbėsiu aš.

Aš negaliu vėl sau leisti klaidingai pasirinkti. Privalau nuolat laikyti save suėmus į rankas, kaip žmonės sako. Gal aš iš tikrųjų ir norėčiau, kad viskas būtų ne taip komplikuota, ir aš vėl nutekėčiau kokiu pasitaikiusiu upeliu pasroviui. Žemyn tekėti yra papraščiausia. Tik išbristi sunkiau.

Aišku, jūs net nesuprasite, apie ką aš kalbu, o jei suprasite, vadinasi gerai mane pažįstate, ir nutuokiate, kas čia vyksta mano organizme ir gyvenime, kaip laikosi mano sąžinė ir moralė.

Mano pasirinkimai daugeliui gali atrodyti mažų mažiausiai keisti, abejotini, smerktini, klaidingi, gali, žinau, nes dabar būna akimirkų ,kada aš pati jais abejoju. Pasijaučiu silpna, kas yra pats blogiausias jausmas man, na nebent blogiau yra jaustis nuspėjama kitiems ir pačiai sau. Neperskaitysite manęs!

Bet įrodau sau kiekvieną kartą beveik per prievartą, kad vis dėlto čia yra tikrasis šiaudas, už kurio aš turiu laikytis dabar tam, kad pagaliau imčiau dėliotis viską savo gyvenime ne iš inercijos, lengvabūdiško abejingumo, o iš rimtų paskatų ir susikalbėjimo tarp šalto proto ir karštų jausmų, kurie manyje verda nuolat. Tik labai skirtingi.

Paradoksalu, kad šiuo metu aš naudojuosi tokiomis priemonėmis šitokiems prasmingiems tikslams pasiekti? Bet patikėkite, mūsų pasaulyje - vieni paradoksai.

Taip, dar kartą mane gyvenimas moko, kad po velnių ne taip viskas paprasta, kartais atkiša špygą, ir sako "kapanokis dabar kaip nori iš šitos košės, kur pati užvirei". Nu bet ir gerai.

Čia yra tokia gera mokykla... Kiekvienas savo mokyklą praeinam, ir turim daug ko, ko galėtumėm išmokyt kitus. Todėl niekada nespjaunu į patarimus, kurie prasideda "patikėk manim.." Nors kartais nei man tas žmogus autoritetas, ir gal jam 50 metų pvz., ir gal jis net nieko nepasiekęs šiam gyvenime, bet tada gal kaip tik iš jo man reikėtų mokytis? Todėl bent jau išklausau. O KIEK GALIMA BŪTŲ IŠMOKTI IŠ TAVĘS...

Gerai, nuklydau čia labai į visas puses, bet šitas įrašas yra reikalingas. Gal labiau man, nei jums, nes abejoju, ar tokio ilgio ir turinio įrašai apskritai yra skaitomi.

Šiandien toks simpatiškas vyras paėmė darbe mano vizitinę, sako "aš jums paskambinsiu". O aš žiūriu į jį, ir jaučiu, kaip mano akys sako " neskambink, labai prašau, ne - skam - bink".

Aš svaigstu vien nuo tos minties, kiek daug aš galiu. Ir tikiu, kad viskas bus gerai, nes netikėti yra per daug pavojinga.

Ir taip, aš vėl jaučiuosi graži.