Pramušė...

Šiandien buvo diena Trakuose. Eiti, sėdėti, gaudyti rudeninius saulės spindulius, nepiktus, glostančius. Mašinoj grojo Mika ir aš snaudžiau. Visą dieną. Leisti sau snausti. Mintys vis dar susipynę, bet jau ramesnės. Manau, kad jau apsisprendžiau... arba sparčiai artėju prie apsisprendimo akimirkos. Ieva jums visada kalba ramiu žinančiu tonu, bet realybė tokia, kad aš nežinau. Bet artėju. Paklausykit šitos dainos. Dievinu. Pasirašau drugeliais, rožiniais šalikais, raudonais lūpų dažais ant veidrodžio, plazdančiom paklodėm, suteptais aviečių uogiene pirštais. Pasirašau, nutraukiu visus šilkus nuo langų, foršerus išvartau, susivėlus visa užantspauduoju savo vardą šaltu vandeniu ant veido. Nepamirši.
Žinot ką, aš vėl kursiu! Supratau šiandien prie ežero, kai sėdėjau su B. ir piešiau smėlyje.