Kai supranti, kad tame yra didžiulė prasmė, kai supranti, jog tai, kas atrodė netikriausias dalykas pasaulyje, kai staiga siekiamybė tampa vengiamybe, norisi sustabdyti laiką. Kai gyvenam, keičiamės, tampam vis mažiau primityvūs, kažkada nusprendžiam nebegyventi, taip "kaip kiti", vėliau stengiamės atsikratyti gyvenimo "dėl kitų", o dabar laikas išsilaisvinti nuo savo pačios muštro.
Aš nebenoriu daryti taip, kaip "daryčiau aš". Aš nenoriu daryti kitaip, ir galvoti, kad "taip aš nedaryčiau". Nes aš nežinau, kokia būsiu rytoj.Šiandien kaip akmuo nukrito nuo krūtinės, toks sunkus ir didelis kaip gyvenimas, kaip atsakomybė prieš save pačią. O kai save gali tik pasveikinti, visas pasaulis atrodo šviesesnis.
Jaučiu, kad einu tiesiai, o visi kiti jūs liekate man už nugaros, arba einate šalia. Tik taip mes prasilenkiam gyvenime. Nekurkite mitų apie gyvenimo tikslą.
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą