SHE is back. Kava yra vertybė.

Su manim vyksta įdomūs dalykai.

Atrodo, šiąnakt aš oficialiai mečiau negerti kavos. T.y. grįžau prie kavos. Čia kaip kam labiau patinka.

Sekantis dalykas, kas liečia tą kavą, tai, kad pasirinkau itin tikslingą laiką prie jos grįžti - naktį, kai nesimiega. Labai logiška?

Kad jau taip atsitiko, tai gal ir visai nieko, tuo labiau, kad A. šiandien kaip tik užsiminė, kad kam tas mano blog'o "popavadinimas" dienoraštis prie kavos, jei tos kavos mano gyvenime kokį pusę metų jau kaip ir nebuvo. Tai va dabar grįžo prasmė. Ir atgaivinsim rubriką mano kava, kuri vistiek yra labiau rubrikiška, nei jos antrininkė mano arbata.

O tai, kad man gal visai reiktų miegoti, aš demonstratyviai ignoruoju taip pat todėl, kad jaučiuosi kažkokia labai labai... nerandu žodžių. Nu maždaug kaip Lietuva bus aiškėjant kokiam 100-ajam pedofilijos/nekrofilijos skandalui, tokia ant sukilimo/revoliucijos/maišto/pilietinio karo ribos.

Ir, žinot, aš netgi ruošiuos iš tikrųjų kažką keist. Va pirmiausia tai vėl gersiu kavą, ir giliai tikiu, kad tai ŠIS TAS. Ir vėl nusiunčiau porą CV dėl darbo, ir vėl vaikščiosiu į pokalbius, ir šįkart tikrai išgirsiu kokį nors dėmesio vertą pasiūlymą. Nes nu kitaip, tai nafik. Nei aš ten tą profesinį pastovumą mėgstu, nei man iš jo kokios naudos yra. Geriau eit vabank ir nesaugot tos savo išsėdėtos darbo kėdės po užpakaliu.

O koleikas leisiu sau va šitaip įžūliai dėliotis savo dienotvarkę į naktį, kodėl neišnaudojus visų tokio gero darbo galimybių? Ir išsigydysiu tą nesamoningą kėlimosi devintą ryto virusą, nes seniai aišku, kad tai nenormalu. Normalu man yra naktį užsiimti įvairia veikla, kavai palaikant kompaniją, o ryte kavai palaikant gyvybines mano funkcijas darbe.

Ir dabar tikrai jaučiuos geriau.