Pirmąkart verkiau vairuodama. Kai akis užlieja toks šiltas rūkas, tamsoj susilieja mašinų ryškiai raudoni žibintai...
Kažkada gal buvo nuriedėjus viena pikta įžeistos savimeilės ašara prie vairo, bet šiandien taip verkiau pirmąkart. Ramiai, tyliai, skaudžiai, ir ne dėl vyro.
Ir kai išlipau iš mašinos, prie laiptinės durų mane į priekį praleido kaimynas. Pravėręs duris ir pamatęs mano "helouvyninį" makiažą turbūt pagalvojo, kad einu namo žudytis.
O aš tik graudžiai ir tyliai verkiau prie vairo, klausydama Lily Allen... Dar viena ašara kaičiant arbatą, ir... gana. Nebeverksiu šįvakar. Dar spėsiu.
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą