Laikas mesti jį iš galvos. Į kitus organus.

Ajaj, gal ir ne geriausia mintis buvo vakar dar ir pabaigt vakarą prie kavos. Nu bet tai jei yra tokių pačių nenormalių kaip aš, tai kas, kad man šiandien į darbą, tai kas, kad kai kam šiandien į paskaitas, bele pašnekėt apie ką buvo. Aš dar po po to ėjau į dušą, ir dar, regis, kažką mąsčiau prieš miegą.

Vakar grįžom taksi, nors negėrėm nieko, beprasmybė kokia.

Nenoriu šiandien daug galvoti, bet kai mažai galvoju, tai paprastai daug šneku. Beletristika būtų specialybė kaip tik man. Mokslų daktarė, atsiprašant.

Visgi gražu žiūrėt buvo, kaip gausiai tauta vakar reklamų žiūrėt susirinko. Dabar paplojam. Nes reklama neišvengiamai lietuviui liks vertybė. Per amžius amen.
Ne į temą :

Mama, bet tu matai, kokios mes abi žmonėm materialistės atrodom? Nu tu jof... Niekas nesupranta poetiškų sielų (pasigirsta mūsų kulniukų aidas klinikų koridoriuj). Aš nesirinksiu, mama, pagal blaivų protą. Tu man to neleistum.