Mergaitės moka vairuot. Moka nu.

Na taip, man apie save įdomiau kalbėti, nei apie kitus. Ką čia slėpti. Jei mano valia būtų, tai išvis visi aplink tik apie mane kalbėtų. Ot, sakytų, kokia gera diena, Ieva dviem šimtais gramų mažiau sveria... Arba - nu velnias, kaip gaila, kad mes nežinom, kaip tai Ievai išeina taip fantastiškai vairuoti užrasojusiais langais, ir mes taip norėtume...

Nu juokas juokais, bet šiandien išvažiavus iš darbo į gatvę pagalvojau, o gal tikrai nesu aš pati sumaniausia vairuotoja...  Prieš akis išvydau kai kuriuos vyriškos giminės atstovų veidus ir žavų jų juoką kalbant apie mano vairavimo įgūdžius. Ei, bet tai nu ką aš žinau... Jūs irgi kalti, kad kažkokiu būdu manęs neinformavot, jog nėra labai gerai aprasojusiais iš vidaus langais vairuoti. Nu kažkaip ten. Nenusivalė! Nematydama pro šoninius ir galinį langą vairuoti tai aš jau visai neblogai moku, nieko čia tokio, kol salonas prišyla, bet pvz. va šiandien nemenką gabaliuką važiavau nematydama nė pro vieną langą... O dar tamsu, o dar visur sukt ir rikiuotis reikia, o dar pikas. Ajajaj. Mamyte, galvoju, pasimelsk už mane, jei turi laiko. Bet va kaip matot. Dabar jau galima sakyt, jog vairuot ir užsimerkus moku! Oi tas mano instruktorius Arūnas smagiai man pamoja sveikindamasis, kai pamatau pravažiuojantį. Džiaugiasi, matyt, kaip gerai išmokė savo mokinę, ir dar kad va - gyva sveika, visgi. Nu žinot, jis man vairuojant rodydavo lėktuvus, sakydavo nu žiūrėk, va ten, skrenda, nu ŽIŪRĖK! Kaip manai, koks jo greitis?
Greitas greitis, jomajo. Skrenda gi.