Aš iškarto perspėju, kas nenusiteikęs skaityti mirties tema, tai gal net neverta skaityti knygų anotacijų. Bet, kita vertus, aš nelabai tikiu, kad tarp mūsų yra ar bus tokių laimingųjų, kuriems kažkuriuo gyvenimo momentu abi šitos knygos nepagelbėtų. Literatūra nejauki, bet žvėriškai naudinga ir reikalinga.Nes susidūrę su mirtimi, jos vengimu/laukimu, ne tik ligonis, bet ir artimieji tampam labai maži, neišmanantys, bijantys.
Šiuo metu turim tik skolintus egzempliorius, o labai reiktų savų. Jei kas iš pažįstamų rastumėt knygyne, nupirkit, atsiskaitysim. Jei kiti blog'o lankytojai užmatytų kuriam knygyne, galit pašnibždėti man.
Internetu pirkti nemėgstu, bet jei nebus kitos išeities, teks. Sako, mažu tiražu išleistos. Suprantama, ne Hario Poterio tipo knygos,visgi...
1. Irvin D. Yalom , "Žiūrėti į saulę. Kaip įveikti mirties baimę"
"Ši knyga nėra vadovėlis apie nepagydomų ligonių slaugymą ar išsami mirštančiųjų psichologijos studija. Tai tiesiog pasakojimas apie galimybę iš naujo pažvelgti į ligonį kaip į žmogų, pakalbinti jį ir iš jo sužinoti, ką mes darome gerai, o ką ne. Autorius tiesiog pasakoja apie ligonius, pasidalijusius su ja kančiomis, lūkesčiais ir viltimis. Šios istorijos paskatins ir kitus nevengti „beviltiškų“ ligonių, būti su jais nuoširdesniems ir palengvinti žmonėms paskutines jų dienas. Tie, kuriems tai pavyks, suvoks, kad šis bendravimas teikia abipusę naudą; jie geriau pažins žmonių mąstyseną, unikalius žmogiškuosius mūsų egzistencijos aspektus; tokie išgyvenimai praturtins ir galbūt padės nebe taip nerimastingai žvelgti į savo pačių mirtį." (Super.lt)
1. Irvin D. Yalom , "Žiūrėti į saulę. Kaip įveikti mirties baimę"
"Ši knyga nėra vadovėlis apie nepagydomų ligonių slaugymą ar išsami mirštančiųjų psichologijos studija. Tai tiesiog pasakojimas apie galimybę iš naujo pažvelgti į ligonį kaip į žmogų, pakalbinti jį ir iš jo sužinoti, ką mes darome gerai, o ką ne. Autorius tiesiog pasakoja apie ligonius, pasidalijusius su ja kančiomis, lūkesčiais ir viltimis. Šios istorijos paskatins ir kitus nevengti „beviltiškų“ ligonių, būti su jais nuoširdesniems ir palengvinti žmonėms paskutines jų dienas. Tie, kuriems tai pavyks, suvoks, kad šis bendravimas teikia abipusę naudą; jie geriau pažins žmonių mąstyseną, unikalius žmogiškuosius mūsų egzistencijos aspektus; tokie išgyvenimai praturtins ir galbūt padės nebe taip nerimastingai žvelgti į savo pačių mirtį." (Super.lt)2. Elisabeth Kubler-Ross , "Apie mirtį ir mirimą"
"Kai patiriame mirties siaubą ar regime košmarus, ką galime padaryti, kad baimė mūsų neparalyžuotų, o jei mirties baimė užslėpta, kaip ją atpažinti? Ir ką daryti, kad tas susitikimas su mirties baime nesunaikintų gyvenimo tikslo, o pabudintų mus visaverčiam gyvenimui? Apie tai ši garsaus amerikiečių psichoterapeuto Irvino Yalomo knyga. Nors nagrinėdamas egzistencinius klausimus jis pasitelkia tiek antikos filosofus, tiek garsius šiuolaikinės psichologijos atstovus, pasak jo, gydo ne teorija ar idėjos, gydo žmonių tarpusavio santykiai. " (Super.lt) 
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą