Nesidžiaukit. Ateis ir jums pirmadienis.

Laikas turi vieną gerą ir vieną blogą savybes. Tas pačias - judėjimą į priekį.

Dabar va savo užpakaliu jaučiu, kaip sunkiai stumiasi jis į priekį šeštadienį darbe.

O būna pralekia taip greit, kad auč.

Nuo vakar iki dabar labai geras jausmas, toks nu kur seniai jau laukiau. Noriu tokių dalykų, kurie man milijonų gal ir neuždirbs, bet jau per ilgai viso to nedariau. Ir viskas taip sukrito į vieną savaitę.

Dabar galvoju, gal aš per daug save spaudžiu? Kam čia stresuoti, kartais vilkas avytės kailiu toks patikimas atrodo.

Skambino tėtis, sako, cepelinai pas močiutę, bet sako, gal ir kitokio maisto bus. Haha. Neapgausit. Nevažiuosiu, nes tikrai esu pavargus, ir dar turių vilčių, kad ką nors geriau nuveiksiu nei cepelinai pas močiutę.

Ir butas kaip po karo. Buitis mane "žavi".

Ir dar apie tą sėkmę. Jei man viskas viskas būtų gyvenime sekęsi, tai būčiau nepatyrusi didžiausių savo gyvenime pasisekimų. Čia galit mane cituot, nes tiesa kaip iš Šv. rašto.