Sukeičiau televizorius, taip kad miegamajam dabar televizorius, kuris dar turi distancinį pultelį,ir tikiuosi jo artimiausiu metu nemaudyti. Su pasimėgavimu junginėjau kanalus ( o ką, aš SERGU gi, nors va tuoj reiks keltis truputį, haha), užtat ir užtaikiau tokią laidą, kurioj pasakojo apie mokytoją, kuri čia neperseniausiai nuo gripo mirė. Tai va, labai liūdna aišku, bet man labiau užkliuvo faktas, kad ta moteriškė uždirbo tūkstantį litų. Tūkstantį litų uždirbo, ir gyveno kažkaip.
Nu tai aš sau guliu lovoj, ir galvoju dabar. O kodėl aš negalėčiau vat taip mokėti taupiai gyventi, ką? Kaip visiem būtų geriau iš tikro. Nereiktų užkimšinėti mano kišenių, kurios ištuštėja žaibiškai pasibaigus algai (nepakankamas skaičių kiekis tiesiog), nereiktų ir man pačiai amžinai į skolas ir iš skolų landžiot. Niekad gyvenime aš su tais pinigais nemokėjau. Vat kas keisčiausia, tai kad tėvai kažkaip man dėl to nepamokslaudavo (arba aš to naglai neatsimenu). Užtat atsiėmiau, kai atsirado mano gyvenimo vyrai. Tai va jie, tada, kai pasiekdavom tokį santykių etapą, matyt, kada jiems jau dingtelėdavo tokia stingdanti mintis, kad o ką čia gali žinot, gal su ja reiks gyvent ant ilgam, imdavo skaityt man paskaitas apie tai, kaip aš nemoku su pinigais tvarkytis. Nu tai ot naujiena.
Šiaip jau, žinokit, aš moku. Teoriškai.
Bet vat šiandien jaučiu įkvėpimą tą pritaikyt praktiškai. Kaip ir visada, man neįdomu, jei kurie nors dabar juokiatės iš mano pasiryžimo. Vat kaip tik ateina neujieji metai, pats laikas tokiems dalykams, žinia.
Jūs irgi nepamirškit susigalvot, ką po naujų gero darysit. O aš keliauju į dušą tada.
Žinok aš irgi nemoku taupyti. Ir kuo labiau kelia atlyginimą tuo mažiau sugebu turėti pinigų :))) O šeip kažkada perskaičiau knygą "Pinigų medis" tai buvo toks įkvėpimas taupyti, bet po mėnesio jis kažkaip netikėtai dingo :)))))
AtsakytiPanaikintiČia todėl, kad didėjant galimybėms plečiasi ir poreikiai. Tikriausiai koks nors fizikos dėsnis :D
AtsakytiPanaikinti