Jaučiuos "taip kažkaip".

Va yra sakoma, kad viskas priklauso nuo požiūrio. Nu taigi faktas.

Šiandien bandau prisiminti tą "man gi iš tikrųjų px" pojūtį, kurį sau bandydavom su B. įteigti eidamos į kokį baisų atsiskaitymą mokykloj, arba universitete, tik čia jau aš retai rasdavau tokių, kurios įsirašytų į šitą saviįtaigos klubą. Haha.

Tai va ryt šiokį tokį panašų nemalonumą turiu padaryt. Ir bandysiu prisimint minėtą metodiką. Šiaip jau tokie dalykai yra labai gerai prieš šventes, nes kai susitvarkai su tuo dideliu baubu, tai tada jau pajunti šventes iš tikro ir belekaip stipriai. Tai jau aš va tada ir pajusiu.

Dar ten sako reikia visiems atleisti prieš šventes. Nors jūs žinot, kad aš pykt ilgai nemoku, vistiek nekiaulinkit, negražu.

Šitą savaitgalį nurašau kaip nelabai vykusį, bet juk va tokie nevykėliški dalykai visada reiškia, kad artėja kokie nors nerealūs smagumai. Su tuo save ir sveikinu!

Viena poprastė dainininkė dainuoja: "Sutikus jį galėčiau net jo katiną pamilti". Bliam kiek iš tikro dar ne tiek mes galim, ane?

Ir man ryt nereikia į darbą, vistiek man yra ko pavydėt.
P.s: šiaip tai katinai man ne ypač...