Pasimelskit už mane, kad mano mašina nuvažiuotų į šilainius ir paskui kažkada namo nerodydama ožių. Be jokių ten vakarykščių tragedijų. Nu bet malonu, aišku, kad vakar ne aš viena turėjau tų bėdų. Čia, žinia, lietuviško charakterio šaknys. Gal man nuo to ir ne geriau, kad kitam blogiau, bet užtat ant dūšios lengva. Tai va jaučiu mano mašinai irgi geriau, kai kitos vidury kelio paspringsta.
Aš visada pasijaučiu geriau, užsiplikius kavos. Ypač tada, kai iki darbo pabaigos taip mažai lieka. Taip tada širdžiai miela, malonu, kad tuoj trenksiu durim ir mausiu lauk.
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą