Labai malonu yra gyventi taip kaip gyvenu aš. Didžiąją laiko dalį. Bet būna tokių akimirkų, kai pagalvoju, ką aš apgaudinėju, ir kodėl vaidinu suaugusią? Išeiti iš namų, darbo, palikti mašiną ir problemas, susirangyti ant sofos pas mamą ir tėtį ir vėl būt vaiku.
Vakar buvo diena be komentarų.
Tokia, kad prieš miegą nebenorėjau net blog'o įrašo rašyti, nes tam trūko jėgų, tačiau sugebėjau dukart iš lovos pakilt, persirengt iš naktinių į šiltus drabužius ir lėkt į mašiną, nes ten kai ką reikėjo man patikrinti.
Po vakar išvis pradėjau galvoti apie viešąjį transportą, nes visą dieną tik nervinausi ir laksčiau aplink savo mašiną, vos nepavėlavau į kliniką prasitęsti darbo knygutės, kur man ėmė kraujo, suprask, čia ta mano sveikata jau ir bus patikrinta. O antspaudas uždedamas dar prieš tyrimą, tai... Dar jei patingėsiu pasiskambint, tai tyrimo atsakymą sužinosiu kitais metais. Ir dar leidau pinigus. Aš ir ne tik aš. Och. Kai išsprendėm bėdas palengvėjo, ir net šypsojaus prie vairo, ko jau nesitikėjau tądien, bet vakare vėl viskas viskas užgriuvo didžiuliu sunkiu akmeniu, apsiverkiau tris kartus visai netikėtose vietose, netinkamu metu.
Ašaros kaip pupos byra, o mama kalba, ir aš pati nesuprantu, ar tie jos žodžiai guodžia, ar virkdo.
Va tokių būna dienų kaip tyčia.
Labai tikėjausi pakilti ryte su lengva it pūkas drugelio nuotaika, bet vietoj to pakilau tiesiog neišsimiegojus. Nes iš įtampos neužmigau ilgai, kažkodėl nubudau penktą, o paskui vistiek turėjau anksčiau keltis - prieš važiuojant ryte reikia šildyti mašiną.
Nesiteisinsiu dėl tokios nuotaikos įrašo, nes vistiek po jo seks penkiolika smagių.
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą