Žiūrėti

Į savo nuotraukas

Taip narciziška.

Bet juk aš

Visada buvau

Trapi būtybė -

Labiau

Pakalnutė

Ar

Ramunėlė.

Apsitaisė mano nuotaika ir pasipiktinimai apsitaisė. Norma. Nu nes mama skambino. Apskritai mano gimdytojai turi magiškų galių man. Nes man didesnio autoriteto kaip ir nėra. Gali visokiausi delfiai ir alfiai rašyti, kad kokia nors ten krizė ant Lietuvos, arba kiaulių tymai, bet kol mama arba tėtis sako , kad nieko čia baisaus, kol jie laikosi gerai, tai man ir nebaisu. Apskritai, tai čia toks straipsniukas, žinote, jaučiu ne iš populiariausių būtų. Nelabai mėgsta jaunimas tokius dalykus šnekėt. Nu o aš pavyzdžiui iš tikrųjų jaučiuos ypatinga dėl savo gimdytojų. Nes jeigu atmestume visas tas abejotinas "meiles" , kurias pasaulio psichologai ir filosofai vadina laikinais dalykais, ir kviečia mokytis "mylėti", semtis pagarbos vienas kitam, kad neišgaruotų kaip kamparas tas nepatvarus jausmas, tai va jei visa tai pastumtume šalin, tai liktų tokia didelė meilė kaip everestas. Ir ta meilė linkusi augti , o ne mažėti. Meilė tėvams. Ir gal taip yra todėl, kad nuo tėvų, skirtingai nei nuo sutuoktinių, mes linkę tolti per gyvenimą, ne artėti. Tai natūralu. Nešnekėsiu apie tai, kokie nuostabūs mano tėvai, nors jie tikrai tokie. Jie yra geriausias tėtis ir geriausia mama pasaulyje. Nesvarbu, kad šiandien jie ne kartu, nesvarbu, nes jie yra mano.

Vėlgi, nesu kvailas vaikas, ir žinau, kad moksliškai žvelgiant į šitą išsakytą deklaraciją, galima išrašyt kokį receptuką dėl per didelio prisirišimo prie gimdytojų tokiai brandžiai jaunystei kaip mano, bet tai visiškai nėra tiesa. Labai jų neliaupsinu, ir nevažiuoju kasdien pas mamą ar tėtį kotletų valgyti. Čia ne apie tai. Čia apie meilę buvo. Nes aš dėl savo tėvų galėčiau BELEKĄ.

Geriausia dirbti yra išjungus televizorių, atsisėdus prie darbo stalo. Dabar aš sėdžiu prie to stalo, televizorius tikrai išjungtas, aš sėdžiu ir... rašau į blog'ą. Kolkas nieko gero.

Ir apskritai. Mane kai kas šiuo metu nervina. Visokiausi darbdaviai ypač. Nesiskaito su žmonėmis nors tu ką. Pvz. patys manęs ieško, o paskui nebekviečia į savo ofisus. Čia buvo apie future dabdavius. Dabartiniai darbdaviai geri bent jau tiek, kad manęs neatleidžia. Kolkas.

Dar beje aš manau, kad lietuviai nė velnio iš tikrųjų neišgyvena jokios krizės, nes būdami be darbo vistiek skirsto darbus į "gėdingus" ir ne. Nu hm. Maždaug skursiu aš, bet nedirbsiu to ar ano. Hahaha. Nu ok, bet tada nesriūbaukit vienąkart su savo tom krizėm. Krizė yra tikrai ne tada, kai renkiesi nieko neveikti. Lietuviam apskritai čia ne krizė, o džiaugsmas visuotinis - radom kuo savo tingėjimą pateisint.KRIZĖ, darbo NĖR, šakės kaip BLOGAI. Pati skambinau žmonėm ir SIŪLIAU darbo. Visi sakė ne. Nu tai... maždaug tiek gal ir gana burbuliavimo šiam kartui ;)

Pasidekoravau šaldytuvėlį savo. Aš esu labai miela ir pati geriausia Vytautės draugė. Va taip va. :)))

Nu kam

Taip pykti

Ant manęs?

Tai kas,

Kad aš nagla

Kaip Paksas valdžioje?

Tai kas,

Kad gal nesu

Šilkinė mergina?

Tai kas, kad aš nemoku

Laikytis žodžio

Ir gražint skolų?

Juk aš labiau

Už viską, viską

Šiandien

Gyvenimą myliu!

Vakar me and he beveik jau pirkom krevetes, kai susigundėm moliuskais. Ha, ir surizikavom. Belekaip skanu šaldyti melynieji moliuskai su citrina! Tiesa, dvigubai brangiau nei krevetės kiautuose, bet ir skaniau. Nusiperkat moliuskų ( apie 20 lt pokas), atšildot, valgydami atidarinėjate po vieną, įpilate citrinos sulčių ir išsiurbiat viską. Dar mes vyną derinom prie moliuskų. Aš apskritai nežinau, prie ko netinka vynas, bet čia ne apie mano girtuoklystes buvo ;)

Pietūs iš nieko

Šiandien gaminausi pietus iš nieko. Ne rimtai. Taigi ryžiai, pomidorai svogūnai, kiaušinis ir pomidorų padažas tikrai nesiskaito, nes jų būna almost visada. Darom taip :

Supjaustom pomidorą ir svogūną stambiais griežinėliais. Kepinam keptuvėj įpylę alyvuogių aliejaus, apibarstę paprikos milteliais ir druskyte. Prieš pabaigą įdedam porą šaukštų pomidorų padažo.

Išverdam ryžius ir sudedam į kepimo indą. Sudedam pomidorus su svogūnais, įberiam žirnelių. Ant viršaus užpilam išlpaktą kiaušinį, kepam orkaitėje dešimt minučių.

Lėkštėj dar turim agurką ir žalių žirnelių. Pabarstom krapais. Skanaus mergaitės, sveikas maistas ;)

Kavos

Puodeliai

Šiąnakt kriauklėje

Barės

Su puodeliais

Arbatos-

Sakė: mus

Tai jau tikrai

Išplaus pirmus.

Nes kas gi

Ryte

Gertų arbatą??

Mieli mano blogo skaitytojai,

Kreipiuosi ne į tuos iš jūsų, kurie sėdite kiaurą parą nosis sukišę į monitorius, ne tuos, kurie esate daugiamečiai "Panelės" prenumeratoriai, bet tuos, kurie nors sykiais užsukat į tokį vieną pastatą, kuris vadinasi KVB. Kauno viešoji biblioteka.Jei užsuksit į minėtos įstaigos tinklapį, rasit galybę info apie ten dabar vykstančius renginius, visokius laiškus bibliotekininkui ir panašias nesąmones. Blogiausia, kad mieli bibliotekos darbuotojai, vykdydami tokias akcijas kaip skolinkų savaitė, nesivargina to pranešti viešai (bent jau aš apie tai neradau anei šnipšt puslapy). Tai va aš jum pranešu. Skolininkų savaitė - tai toks laikas, kai asmenys, laikantys paimtas iš bibliotekos knygas daug ilgiau nei buvo leista ( arba daug daug daug ilgiau, kaip nekuri mano draugė 3 metus - hahahahaha :)), gali gražinti knygas nemokėdami delspinigių - skola dovanojama. Žodžiu tokia amnestinė akcija. Aišku tokia bausmė kaip dideliausia gėda ir susisukus bibliotekininkės nosis neišvengiama! :) AKCIJA mano žiniomis VYKS IKI TREČIADIENIO ( 04 . 29 ) Nu va, tai tiek informacijos. Aš pati kažkodėl nuolat tas knygas užmarinuoju namie lentynoj, kas neturi normalaus logiško paaiškinimo. Bet dar nė karto nemokėjau dar jokių delspinigių, nes vis pataikau į tokias puikias akcijas, nors, pabrėžiu, tyli jie apie tai užsispaudę ;)

Šventė mano per žiemą padususiems plaučiams ir kitiems organams, kuriems patinka grynas oras ir aktyvi veikla. Parsigabenau savo dviratuką beigi atidariau dviratizmo sezoną. NE nu, savaime suprantama, mašinos IRGI neišsižadu, nes kartais reikia nuvažiuoti kur toliau, arba nu jei TINGISI. Savaime aišku, mano dviratis yra raudonas. Jei būtų tiesiog aišku, tai gal ir pakomentuočiau kodėl, bet juk dabar tai aišku SA-VAI-ME. Be to, šiandien jau drąsiai buvo atidarytas ir sėdėjimo ant žolės sezonas. Tiesa, paskui, dėl visa ko, įsigijau meškauogių lapų arbatos uždegimų profilaktikai. Hahaha.
Smagu - sėdi sau panemunėj ant žolytės ir stebi visokius gyvūnus - šunelius, paukštelius, riedutininkus... Dar aplink ropinėja lėliukai. Viena mano girlfriend sakė, kad ją jau gamta šaukia tokį vieną gaut. Su manim gamta dar nesikalba. Skyp'e ignor'a uždėjau.
Šioje nuotraukoje matyti mano dviratis, kuris va taip naglai ir stovi visą vakarą svetainėj, nes aš patingėjau jį pastatyti į balkoną. Bet ryte tai jau pastatysiu, nes ryte aš paprastai tingiu daug mažiau.

Vakar buvom užsukę į Jum pub pažiūrėt karaokės. Aš žiūrėjau , ir mąsčiau sau. Iš tikro tai mąsčiau du dalykus. Pirma, kokį kiekį alkoholio reikėtų išgerti, kad pati uždainuočiau publikai ( faktas, kad taurė sidro nė apšilimo vardo neverta šiam tikslui), antra, kad čia iš tikro gerą verslą galima daryti būtent dėl pirmosios minties praktinio pritaikymo. Nes čia taip išeina, jei jau sugalvojai dalyvaut karaokėj, tai neišvengiamai turėsi gert. Ir ne šiaip ten gurkšnot tris kokteilius per vakarą, o rimtai GERT. Dėl to gi būtų labai pravartu apmokęstint visas karaokės dainas - nori dainuot, mokėk ( dar labiau orginalu/genialu būtų kelt kainą pagal dainavimo prastumą). Taigi, toks geriantis dainorėlis dėl savo tokios būsenos mažiausiai galvos apie tokį dalyką, kaip karaokė kaina. Belekoks verslo planas iš tikro. Aišku visą šitą mano verslą sugadintų tokie vadinami entuziastai, lipantys ant scenos ne dėl švento girtumo, o iš idėjos, kuri mano nuomone apskritai šiais laikais nieko verta, ir dar prieš karaokė vakarą repetuojantys namie prieš veidrodį. Nu nenormalumas atsiprašant. Jūsų vieta keliuose į žvaigždžių vartų karus! Shame SHAME on you!

Šiandien mano soliariume, kuriam esu giliai ištikima, atėjau ir radau nematytą mergaitę darbo vietoj. Toks mažas kirminėlis įtarimo sukilo, bet galvoju, gal čia žmogus jau nuo žiemos dirba, o aš gi tik pavasariais pasirodau, kai ima lysti balti šonai iš džinsų ir balta skūrelė iš bliuzelių. Viskas buvo gerai, ir į soliariumą mane įleido, ir išvalė lyg ir, tai aš rami sau nusirengiau, išsitepiau savo prabangiais kvapniais bronzantiniais kremukais ir stryktelėjau į soliariumą, užsidariau, paspaudžiu mygtuką, ir... nieko. Spaudžiu dar kartą. NIEKO. Spaudžiu TREČIĄ kartą, išsijungia mėlyna neoninė švieselė, ir aš lieku išvis tamsoj toj dėžėj. Tai va. AŠ TURĖJAU keltis, ką nors apsirengti, kad pridengčiau savo nuogybę, išlysti pas savo soliariumo mergaitę, ir pasakyti kad jis neįsijungia. Mergaitė sakė, kad čia taip BŪNA :) Nu tiek to, žinau kad nebūna, bet nepyksiu gi labai. Palaukiau dar porą minučių parimus prie soliariumo, ir paskui jau pasišildžiau tas savo brangias/prabangias 10 min. už 20 lt.

MEGA mankšta

Tegul bus pagerbtas mano bloge tas asmuo, kuris išrado nešiojamą kompiuterį, nes jis man padeda palaikyti ryšį su pasauliu, net kai aš esu panašioj į visišką vegetavimą būsenoj. Su visa ta būsena aš esu ant sofos, man kompaniją palaiko nugertas puodelis arbatos, išvalgytas dubenėlis sriubos, žurnalas, teliko pultelis. Šiandien aš labai pavargau, nes labai daug sportavau. Sporto šaka - išpardavimų šlavimas. Va taip tikriausiai vadinasi. Visus raumenis ryt skaudės, bet VICTORY! Parsinešiau užtai labai gerų dalykų. Pvz: gavau labai labai gerų, savo išsvajotų vyno taurių,tokių verry large stiliaus. Dar minėtinos drapanėlės pavasariui ir some accessories. Visa kita nelabai įdomu turbūt, nes pati nebeatsimenu jau.
Žinokit šiandien me and he gavom pamoką, kad gal neverta burnoti visaip ant žmonių, kurių nesuprantam. Tokiais būdavo asmenys, valgantys prekybos centruose prie staliukų, bet šiandien teko kapituliuoti, kai, nešantis krepšius DAIKTŲ parduotuvėj man pradėjo suktis galva ir linkt kojos, teko prisėsti prie geltonų RIMI staliukų su šaltibarščiais. Blogas stilius, bet skanūs barščiai. Amen.

Sako, kad krizės metu moterys dairosi vulgarių apdarų ir pavojingų gyvybei aukštakulnių. Ir aišku visoj šitoj apverktinoj situacijoj laimi vyrai. Och, tv prasidėjo laida apie kandidatus į prezidentus, o aš guliu ir man skauda nugarą, o pultelis ten taip toli... Oi vargeli, apsišviesiu vadinasi politiškai...


Nu tai vadinasi, apie blizgučius. Man iš viso to krizinio jovalo gal ir visai nieko mintis papuošalų mišrainė. Jau pavasaris mina ant nuospaudos, kad vasarai reiks daug visokių naujų pakabukų, žiedų su dideliais akmenim, apyrankių ant kojų ir ant rankų...

Vasara bus, ir neišvengsim to. Taip kad ruošiamės ir puošiamės ;)

Šiandien susipykau su vynuogėm, mandarinais beigi kitais vaisenom, kurie ant tiek jau sveiki, kad tpfu... Guliu kaip baisus ligonis. SIMPATIŠKAS baisus ligonis.Viskas verduos grikius.

Šiaip pagalvojau dar, kad nebeatsimenu kada restorane valgiau, ir dėl to visai neskauda. Nu nes aišku kažin, ar rytiečių restorane mano grikių košės užsakymas būtų vietoj ir laiku, ale kokiuose berneliuose gal ir atneštų. Bet tie tai jaučiu tikrai ne ant vandens virtų mano kruopeles. Viską kiaulės taukuose troškina, vištienos salotas ir tas.

Sapnais

Galima

Pasitikėti -

Kažkoks

Tikrumas

Aplanko,

Visiškai aklai

Matau,

Bet aiškiai.

http://www.worldsgreatestbusinessmind.com/20090413-Ieva-Sukyte-create.htmlCongratulationsagain

HAIKU ( "Ieva", 2009 m. balandis, 76 psl.)

Haiku yra tarsi japoniška poetinė akimirkos fotografija, skaidrus ir lengvas "sustabdytas kadras" - tik eilėmis. Patys japonai šią miniatiūrinę poeziją lygina su mažu langeliu, pro kurį pučia gaivus ir stiprus vandenyno vėjas. Tai žaidimas žodžiais, kurių eilėraštyje būna labai nedaug - mat tikima, kad pats žodis turi daug gelmių, taip pat svarbu, kokias asociacijas jis kelia. Haiku yra labai paplitęs ir itin sėkmingas japonų poezijos žanras. Kelių eilučių proginių eilėraščių galima aptikti visur - SMS žinutėse, ant telefono kortelių, reklamose, sveikinimuose. Tradiciškai haiku turi būti vienu įkvėpimu išsakomas sakinys, blyksnis, kurio paskutinė eilutė - netikėtumas. Japonų haiku rašomas vienoje eilutėje, bet kadangi jis išplito visame pasaulyje, kitos tautos jį padalino į tris eilutes. Ne vienoje Europos šalyje įsteigtos net haiku mokyklos, kur eiliuoti moko tikri japonai. Štai vienas haiku pavyzdys :

"Išeina pavasaris,
Paukščiai verkia,
Ašaros žuvų akyse." (Bašio Macuo)

Atradimas/radimas/suradimas

Žinokit gydaisi žmogus nuo uždegimo antibiotikais sau ramus ( nu nes aš nematau čia ko dėl tokių šūdniekių persigyvent ), ir vieną rytą persiskaitai ant pakelio vaistelių, kad užsiimi tokia kaip ir terapija. Nesvarbu kad CHEMO ( ! ) . Belekoks atradimas iš tikro :)

PUSRYČIAI

Taip atrodo mano povelykiniai pusryčiai. Viskas nuo ryt nebevalgau.

Jeigu jūs šventėt

Velykas

Kaip kad aš,

Tai jums

Dabar turėtų būti

Gėda

Pasiutusiai

Dėl savo besaikio

Apsiryjimo.

Visada

Maniau

Kad kitų atgaila

Nuima

Dalį mano

Kaltės.

Už lango lyja -

Visi namai

Sulaikę kvapą

Laukia

Ir klauso,

Ką čia gali žinoti,

Ką tas

Lietus

Sugalvos -

Gal atidarys šaldytuvą,

Suvalgys visą

Grikių košę,

Ir išderins

Televizijos

Kanalus.

Namie

Lieka

Tik vaikystės vaiduokliai

Ir sms

Iš ateities.

Niekada nebūk

Tikras,

Kad rytoj

Bus

Ramiau.