Draugės L. lauktuvės iš Turkijos :) PPP

Be komentarų :DD

Labai baisi istorija

Nežinau kaip jūs, bet aš tai labai bijau pelių. Todėl nieko keisto, jog naktį, išgirdus įtartiną krebždesį,moviau iš miegamojo į svetainę ir ten likau miegoti. Krebždesys buvo toks labai peliškas, tik įtartinai sklido ne iš kambario kampų ant žemės, o kažkur virš galvos, ant palangės gal... O ne! taigis dar baisiau, taip ir įsivaizdavau pelės šuolį nuo palangės tiesiai man ant galvos. Tai vat todėl griebiau pagalves, kaldrą ir išlėkiau pro duris neatsisukdama.

Šiandien diena buvo užimta, ir dar tie grąžtai ryte taip užlūliavo, kad buvau pamiršus tą pelę, tai įsitaisiau su kompiuteriu ant miegamojo lovos sau ramiausiai ir... vėl pasigirdo tas krebždesys!

Tačiau šiandien ne naktis ir aš drąsesnė, tai sukaupus drąsą pažvelgiau krebždesio pusėn ir...

Pamačiau kažkokį drugelį - nedrugelį, mašalą kažkokį, kuris trankėsi kur papuola ir kėlė ta šiurpų garsą. Ačiū dievui. Vadinas dar neišsikraustau :D

Šiandien žadintuvą buvau nustačiusi žadinti mane 9. Neprireikė.

8.57 mane pažadino skardus kaip upelio čiurlenimas ir lakštutės čiulbėjimas GRĄŽTO GARSAS. 9 ryto!!!

Aš jiems tikrai vieną dieną iškviesiu policiją. Jie man gadina sveikatą ir žudo mano nervines ląsteles. ( Kaimynai ) Taip niežti nagus ką nors jiems padaryt, bet užpilt negaliu, nes JAU JIE MANE BUVO UŽPYLĘ, nes gyvena viršuj, elektros išjungt nežinau kaip, o šluotkočiu daužyt į lubas irgi jokios prasmės, vistgiek negirdės. Aš jiem, nžžžžžžžžnnnnnnnnn ką nors padarysiu vistiek. Bent jau druskos tai TIKRAI neskolysiu, kai kada ateis prašyt HAHAHAHAHAHAHAHA!

Aš, vakaras ir kava

Paprasta, tiršta juoda kava su sacharinu ir trupučiu cinamono. Mintys prie kavos:

• Apie tai, kad mėgstu pabūti viena, pvz. kol mano bernužėlis murkdosi su baidarėm nežinia kokiose džiunglėse :) Bet tas noras kaip užeina, taip praeina, ir tada jau laukiu, kol grįš, ir bus dar smagiau, nei smagumas būt vienai :)Nes buvimas vienai, kai žinai, kad niekas negrįš, turbūt yra šiek tiek ne toks malonus.


• Apie tai, kad pradedu skaityti dar vieną knygą, pasineriu į pūstų suknelių ir ištvirkėlių dvariškių pasaulį :) Laikai keičiasi, o vertybės, na... ar malonumas nėra vertybė? ;)


• Apie tai, kad mirė Maiklas, o aš neparašiau jokio įrašo apie tai. Nes man baisu, kad apie tą žmogų labai mažai žinojau. Todėl galiu parašyt ne taip, kaip derėtų. Bet kokiu atveju, keista, kad pasaulis ir toliau sukasi be Ivanauskaitės, Kernagio, Popiežiaus Jono Pauliaus, Maiklo... Keistas sąrašiukas išėjo švelniai tariant.


• Apie tai, kad mano kaimynai kažką kasinėja po langais - talka, berods. Vidurnaktį. Ne nu žmonės moka linksmintis :))


• Apie tai, kad ryt sekmadienis. O tai jau savaime neblogai. Labanakt ;)

Perskaičiau knygą, kurią minėjau anksčiau. Iš bibliotekos. Dabar galėsiu grįžti prie visiško "pop skaitymo" - savo karalienių serijos:). Apskritai tai dabar pagalvojau, kad baigus skaityt pasiskolintą knygą, arba dar labiau - knygą iš bibliotekos, apima toks geras jausmas. Na, maždaug, "kaip smagu, kad visą šitą malonumą gavau for free, ir dabar neteks knygai dūlėti lentynoj". Arba blogiausiu atveju "kaip smagu, kad šitam šamštui neišmečiau nė cento" :).
"Amerikietiška istorija" buvo knyga va bank, net neužsakyta iš anksto, o tiesiog paprašyta bibliotekininkės paduoti iš už jos nugaros buvusios lentynos. Dabar suprantu, kad kitaip aš jos niekad nebūčiau paėmus. Aiškinu kodėl.
Viena iš knygos nugarėlėje esančių citatų:
"Amerikietiška istorija" ne tik prikausto skaitytojo dėmesį nuo pirmo iki paskutinio puslapio, bet ir duoda atsakymus į daugelį gyvenimo klausimų. Kitaip sakant - ji padeda gyventi".
Viskas. Stop. Knygyne jinai jau keliautų atgal į lentyną ir tikrai nerizikuočiau savo litais dėl tokios rašliavos, nors ir kaip viliotų tie raudoni kablai ir fermeriški marškiniai iš viršelio. Nevirškinu aš knygų "kurios moko, padeda, treniruoja" kaip gyventi, nesuprantu, kaip kokia nors knyga gali atsakyti į mano gyvenimo klausimus, jei to mano gyvenimo negirdėjus nemačius. Spėjimu? Principu, kad visi gyvenam vienom problemom ir vienodom gyvenimo dilemom? Nu jau, sakant, atsiprašau...
Visgi bibliotekoj kitaip. Nugarėlę ėmiau skaityti tik išėjusi pro duris į lauką. Pagalvojau, kad tikriausiai visgi čia bus niekalas, o mano knyginė va bank praktika bus nepasitvirtinusi, tačiau klydau.
Knyga man patiko. Žinoma, nieko aš iš jos nepasimokiau, jokių atsakymų į klausimus negavau ( ir apie pačius klausimus dar nelabai ką turėčiau pasakyt), tas herojų beprotiškas atsidavimas mokslui ir darbui savotiškai pasirodė žavus, bet man nepriimtinas :))) Nors vieta, kur herojė kūsta akyse nuo mokslo ir sėdėjimo bibliotekoj, kažką gal užkabino, bet esmės nekeitė :))
Taigi, visgi patiko. Hm... Na gal pirmiausiai, kad autoriui pavyko išlaikyti paslaptį iki knygos pabaigos, nors jau pradžioje apie tai pateikta net per daug užuominų. Sąlyginai, nes skaitai ir galvoji, ar tavo spėjimas bus TAS, tikrasis. Keistas man buvo net mano grįžimas vidury knygos į pirmuosius puslapius, kad tas užuominas "pasikartočiau". Vadinasi, iš esmės, knyga kabina.
Tačiau labai aiškiai ją išskirti iš eilinių meilės romanų, galbūt nebūtų teisinga. Viskas čia tik įvyniota į saldainio - mokslo popierėlį, tačiau moksliška nėra. Esmė - siužetas, netikėtumas, aistra, meilė. Beje, atsiliepimuose internete netgi radau komentarą, kad knygoje per daug sekso. Aišku ta nuomonė kaip mat buvo sukritikuota kitų skaitytojų, kam pritariu ir aš :)) Gal erotinės scenos tiesiog kitokios, su rusišku prieskoniu, bet geros ir knygos negadina :)
Jei kas klaustų, ar žinai kokią gerą knygą, šita nebūtų pirma, kurią rekomenduočiau, bet ir ne visai prie galo. :)

Sustokim minutėlei

Visai nenorėčiau, kad mano įrašas susilauktų kontrargumentų, nepasitenkinimo pilnų komentarų arba abejingumo taipogi. Aš labai norėčiau, kad susimąstytume kartu. Pradėdama rašyti įrašą, tiksliai dar nežinau, kur jis nuves, todėl gal kalbėsiu svarstymo principu:
Įrašo problema:
Kodėl mes nekenčiame savo šalies.
Vartoju žodį nekenčiame visai nehiperbolizuodama. Jei jį galėčiau pakeisti švelnesniu, šito įrašo nebūtų visai.
Įrašą paskatino:
Šiandien vėl teko patirti savo vieno draugo neigiamą požiūrį į mūsų valstybę, o tai jokia naujiena, nes labai nemažai mano pažįstamų jau gyvena, mokosi ar dirba svečiose šalyse. Tačiau šiandien ,dar nepamiršus to pokalbio, viename nesakysiu kokiame nesakysiu kieno bloge - here we go again - dar vienas įrašas apie tai, kaip mes nemylim savo valstybės.
Mano pozicija:
Gyvenu Lietuvoj 22 metus. Negimiau milijonierių šeimoje. Pirmuosius metus praleidau bendrabutyje, vėliau mačiau, kaip tėveliai statėsi namą, tačiau jo nepabaigė - pirkome butą. Mačiau, kaip mano tėvai dirbo viską - dirbo daug, dirbo pačius įvairiausius darbus. Niekada ir nė kartelio nesusimąsčiau, ar esame turtingi ar neturtingi, o juk sunku manau tikrai buvo! Ir darbo birža buvo, ir darbai naktimis buvo, ir turguje už prekystalio, ir parduotuvės kasoje, ir Taxi mašinoje.
Šiandien mano tėvai vis dar neturi milijonų. Nei vienas, nei kitas. Bet jie gyvena gerai. Jie jau TURI, jie jau šį tą GALI. Aš kiekvieną dieną galiu jais didžiuotis. Ir dievas mato, kaip iš širdies aš kalbu.
Mieli mano jauni tautiečiai, man labai įdomu, IŠ KUR jūs ištraukėte, kad pinigais jus turi apipilti jau po mokslų baigimo? Kas jums pasakė, kad darbo biržoje registruotis - baisiausia degradacija ir gėda? Kodėl aplinkui matote tik plėšikus, vagis ir niekšus? Kiti kalti? Man ar kam kitam Jūs - tie patys kiti, kurie valdžioje darytų tą patį, ką daro dabartiniai išrinktieji...
Prisiskaitėte žurnaluose, internete, mokyklos anglų kalbos vadovėliuose, kaip gerai gyvena jaunimas užsienyje? Taip , materialiai mes gyvename žymiai sunkiau. Bet mes lygiai kaip ir jie galime svajoti. Mes labiau nei bet kas kitas galėtume džiaugtis tuo, ką pasiekiame taip sunkiai ir atkakliai...
Aš netikiu, kad kitur lyja mandarinais... Aš netikiu, kad ten žmonės daug laimingesni. Per daug gi būtų paprasta, ką? Kas iš to, kad jie turi pinigų daugiau nei mes? Jie taip pat turi skolų. Jie taip pat turi benamių. Jie taip pat turi viskuo nepatenkintų niurzgų. Jie taip pat turi bėglių, kurie, ištikus pirmiems sunkumams, bėga. Iš šalies, iš darbo, iš santykių.
Užsienyje bėgama nuo savo išvaizdos - schema: kreiva nosis - chirurgo skalpelis.
Lietuviai bėga nuo savo šalies - schema: sunkumai - užsienis.
Manau laimė yra sugebėjimas džiaugtis arba priimti viską taip, kaip yra šiandien, spręsti problemas, o ne nuo jų bėgti. Jei visi galvotų taip, kaip jaunieji savo šalies keikūnai, tada tikrai žūtume. Kaip valstybė, kaip tauta, kaip bendruomenė.
Aš laiminga, nes šiuo metu galiu gyventi taip, kaip gvenu, jei taip gyventi negalėsiu ryt, darysiu viską, kad būtų kitaip.
Pasvarsčiau.
Nepopuliariai ir vėl.

Mind vacation

Gavau diplomą. Jau visiškai viskas, kas mane siejo su pastatu, įkalinusiu mano 4 gyvenimo metus, baigta. Sugrįšiu? Kažin. Pasiilgsiu? Matysim.
Šiandien dingtelėjo dar viena mintis, kurios čia jum nesakysiu, dėl ko dar yra LABAI gerai, kad nėjau į teikimą ;)
Visiškai tuščia šiandien mano galva, tokia palengvėjus, nes plaukai iškarpyti, ir dažais paslėpti visi žili plaukai, atsiradę nuo bakalaurinio laiko ar nuo Mangės Viktorijos dainų, nežinau.
Ryt į darbą, kas man ne itin patinka, bet kažkaip ir ne itin slegia, pradėsiu dirbt, pabaigsiu dirbt...ir namo.
Visiška tuštybė šiandien, geriau einu pasidarysiu kavos. Gal tada sugalvosiu ką nors prasmingesnio parašyt. Jei ne, tai iš anksto atsiprašau.

Mano nauji "įnamiai"

NR.1 Telefonas. Nes nebenoriu vieno iš serijos "koks moteriškas ir cute" :)

NR.2 Auskariukai "nu labai labai tokie" :D

NR. 3 Kvepalai vasarai

NR.4 Segė iš "mano svajonių daiktas" serijos

DIDŽIAUSIA MANO GYVENIMO DILEMA - miegas

MY BABY :D

Šiandien vėl teks girtis :) Gavau dovanų. Šiaip niekada tokio daikto neįsivaizdavau kad gausiu, ir net kur jį dėčiau, bet man patiko! Regis taip tėčiui pavyko iki galo "įmūryti" tą iškilmingą dalyką - pirmą mano diplomą :) Gavau išgraviruotą taurę. Nuotraukoje matyti pati taurė ir jos suprasminta vieta (šalia laikrodžio, kaip akivaizdu -bėgantis laikas, kiti simboliai :)), pats užrašas, kuris, deja, nelabai matyti - "Pirmasis diplomas, 2009 06 23". Nu ką besakysi, gražu :)

Visos kitos žinios apie patį raštą, jo atsiėmimą beigi kitas smulkmenas - jau greitai ;)

Šiandien susimąsčiau, kas aš per persona vis dėlto. Nes aišku sau tai aš pati pati pati geriausia, ką čia slėpti :D
Bet vat kažkaip šiandien nejučia įlindo man į galvą mintis, kad kartais vis dėlto nesu aš svajonių:

• Dukra - nes, pvz, neinu į diplomo teikimus ir pamirštu svarbias progas.
• Draugė - nes nesu tiek atsidavusi, kad skirčiau pakankamą "draugystės" kiekį net tiem žmonėm, kurie man TIKRAI rūpi, tik jau gal taip ir nebegalvoja...
• Darbuotoja - nes nu jau ne - tikrai neleisiu man ant galvos lipt kažkokiem tai žinote klientam, kurie dėl neaiškių priežasčių blogai nusiteikę, ar šiaip laisvalaikiu mėgsta pažemint vieną kitą moteriškos lyties atstovę. Tai jau no whay. Prie mano darbo stalo mes - jūs ir aš -tampame lygūs. Su pagarba, taip sakant :D
• Studentė - ką čia ir komentuot ane :D O labiausiai turėtų interesantus nervinti, kad visgi viską užbaigiu be problemų ir skolų, ir dar su nemokamu mokslu paskutini semestrą :D
• Antroji pusė - ne nu viską ką aš darau, tai gi tik dėl jo ir mano gerovės ir santarvės. Į tai įsiskaičioja ir nerviniai priepuoliai, zirzėjimai, niurzgėjimai, priekaištai, liūdesiai, stresavimai, beigi panašūs santykių prieskoniai, pavadinkim :D

Tai vat ir nežinau dabar, argi tokie niuansai galėtų nustelbti tai, kokia aš esu FAINA, bei kaip myliu žmones, kurie myli mane :D Ir šunytę labai labai myliu. Haha ;)

Sekmadienis jau beveik praėjo. Ryt bus pirmadienis, ir reikės pradėti pildyti must do sąrašą, kurį susidariau šiandien ant paprasto lapo. Kad nieko nepamirščiau. Mane labai erzina, kai reikia ką nors tokio daryti daug, ir tie reikalai nebūna smagūs. Tiesiog šiaip, neįdomūs, nuobodūs, svarbūs...
Kita vertus, savaitgalis visai nebuvo blogas, nes išsisprendė kai kurie buvę klaustukai. O sekmadienį buvome draugų kaime, ir netgi oras buvo geras. Arbūzas buvo skanus, braškės buvo skanios. Sparneliai kvepėjo. Upė tekėjo. Draugai šypsojosi. Aš nepersivalgiau. Iš esmės, geras laikas.
Bet va ryt į darbą. Poryt diena be komentarų. Teikimai. Būsiu dingus iš eterio, niekas neieškokit, nevarkit. Gal net išvažiuosiu kur pailsėt. Matysim.
Nelaukiu kitos savaitės, bet lai jinai greičiau praeina. O tada ateis sekanti. Gal su trumpesniu must do sąrašu ;)

Vadinasi taip. Aš esu jauna dar labai, bet jau suaugus visgi. Nes jau mokslus baigiau , ir dirbu. Nors dar pati neišgyvenu iš tų savo pajamų, nes labai jau prabangiai gyvenu, bet norėčiau. Ir aš turiu savo nuomonę, ir jau norėčiau priimti šiokius tokius sprendimus pati. Ir kartais interesai ir nuomonės su aplinkiniais išsiskiria, ir nors aš jaučiuos labai kalta, kad kiti kankinsis ir verks ir liūdės dėl mano sprendimo, gal galėčiau šįkart vėl atsižvelgti į savo norus? Kokia savanaudė, šakės. Ir nagla. Nu ot vaikas užaugo. Įnoringas ir keistas, kompleksuotas ir "ne kaip kiti". Visiškai pritariu, jei kas nors taip galvojate. Gal beržinės košės maža vaikystėj buvo ;) O gal paauglystė praleista. Nes taip ten toj paauglystėj ir nebuvo jokių protestų, didelių išsišokimų ir pasipriešinimų. O dabar prasideda? Ne, tik šį kartą. Nu nebent dar gal kada nuo altoriaus pabėgsiu :D Gal ir nelabai tradicinė tokia vaikiška svajonė sakyčiau, bet gal man taip idomiau, negu apie princą ant žirgo ten per vestuves svajot. Bet jei jau bėgt nuo altoriaus, tai ne tada ten, kai važiuoji su cicinišku limuzinu ir sakai "Stop. Apsisukite, važiuojam į lapes prie prūdo, velniop tą diedą", NE. Čia maždaug būtų kai kunigas sako "DO you" o tu palauki kokią pusę minutės, ir sakai "Screw you", ir apsisukus bėgom pro duris hahaha :D Tik veliumas sklaidos ir batai kaukši "kaukšt kaukšt kaukšt" bėgant.

Hm, ir kas dabar mane ims po tokių įrašų? :D

Popietinis kavos puodelis.

Šiandien visai nemezgu pokalbio su kolege, tik kartais suniūniuoju "mhm..." "mm..." "ane.." :)

Keista, nes apskritai tai jaučiuos pakankamai pakilios nuotaikos.

Pradėjau skaityti knygą. Taip netikėtai vakar bibliotekoj atiduodama savo dar bakalauro rašymo laiku imtą knygą apie semiotiką, paprašiau knygos iš lentynos. "Amerikietiška istorija" . Kažin, ar būčiau ėmusi tą knygą, jei būčiau žinojus, kad jos pagrindinė veikėja - rusė. O gal ir nieko. Paskaitysiu kažką kitokio, ir, nujaučiu, pošlo:)

Šiaip jau knygos skaitymo pradžia man visada yra gan komplikuota, skaitydama pirmus puslapius, bandau "apsitrinti" su tekstu kaip su nauju kolega, žmogum, kuris gana intymiai atskleidžia man, naujai pažįstamai, savo paslaptis. Kartais nepavyksta, nesutampa charakteriai, gyvenimo būdas, kultūriniai skirtumai ar kažkas kita. Tada su knyga skiriamės. Palieku ją gulėti knygos lentynoje, arba supažindinu su kokiu mažiau išrankiu interesantu.O būna tokios knygos - pasileidėlės. Tos tai eina per visas rankas. Juk nėra labai paprasta patenkinti tiek daug skirtingų skaitytojų ir išlaikyti savo knygišką orumą.

Rytoj važiuosiu į darbą. Ryte perstatysiu žadintuvą, nes iki išnaktų žiūrėjau "How i met your mother" ir nuspręsiu, kad susiruošti užteks pusvalandžio, tai reikš - dar galiu pasnaust. Per likusį laiką aišku vėl nepasiruošiu pusryčių iš namų, todėl teks ieškoti per pietus "ko nors sveiko ir nekaloringo" maximoj, greičiausiai tai vėl bus tunas su daržovėm. Taigi puse aštuonių sėsiu į mašiną, įjungsiu grotuvą, ir Alexanderis užgiedos savo saldžiu balseliu ką nors romantiško, bet žvalaus. Važiuoti į darbą man patinka, nes pabūnu viena su savim, be papildomų minčių ir trukdžių, garsiai klausaus muzikos ir beveik medituoju. Net jei kas skambintų - "aš už vairo".
Aštuntą ryto jau sėdėsiu už darbo stalo ir jungsiu kompiuterį. Keli slaptažodžiai ir dar spustelėjimas įjunti skype ir pridėti žodelį "darbe" prie aprašymo. Kolkas atkeliaus tik keli tokių pačių dirbančiųjų pasisveikinimai, kol dykaduoniai miega :) Labas rytas, skanios kavos. Pasigirs verdančio vandens garsas ir aš užsiplikysiu savo rytinį kavos puodelį. Tada peržvelgsiu visus dienos pradžios reikalus ir popierius bei gal net atsiversiu pirmą savo naujos knygos puslapį. O tada atsiduosiu dienos staigmenoms - naujoms kolegės istorijoms, klientų klausimams, skype atsibudusių pašnekovų pokalbiams. Ir taip iki penkių. Tada išjungsiu kompiuterį, sėsiu į mašiną, ir , pagarsinus grotuvą, važiuosiu namo kratydama visas nereikalingas darbe pagautas mintis iš galvos, kaip iš Recycle bin kompiutery. Toks bus mano rytojus. O Jūsų?
Kolkas labanaktis, ir gero ateinančio ryto ;)

Bet kaip tu negirdi,

Kad lauke šlapia? -

Paklausė jis manęs

Prieš miegą.

Ir tikrai.

Kaip aš negirdžiu,

Kad šlapia?

Poetei

Priklausytų :)

Mano kava vakar:

Jau turiu! Savo magišką aparatėlį pieno putai gaminti. Vat čia labai trumpai jums keletas nuotraukyčių mano "pirmam latte gamybos kartui" pademonstruoti - fantaaastiškai skanus ir cinamonu kvepiantis rezultatas. Smagu kartais vėl tą vaikišką žaidimo malonumą jausti;)

Mano vakaro kava:

Labas visiems :)Papasakosiu aš jums, kaip vakar dar vienas mano noras išsipildė. Ogi radau stiklinių kavai, kokių norėjau! Woo hoo :) Dvi diiiideles ir dvi įprastines.

Dabar beliko susiveikti pieno plakimo aparatėlį, ir mission bus įvykdyta. O kol kas, vakare ruošiausi kavą su pienu į naująją stiklinę :) Atrodė maždaug taip:

Dabar tik pamačiau draugų komentarą, apie tai, kad kažkada ruošim sušį. Nuuuu, žinant, kokiu persiėdimu man baigiasi tokios "degustacijos", tai reikia pradėt ugdyt valią, kad tai nepasikartotų :))
Aha, reiškiasi taip, prie reikalo, šiandien minėjau savo naują puodelį darbinį, dėl kurio esu smarkiai susipaniojusi dabar, nes:

1. Gaila jį palikti darbe, nes jis TOKS mielas, kad norisi turėti namie;



2. Bet tai darbe norisi turėti ką nors TOKIO mielo, kas primintų namus :D
   

Tai dabar vežiojuos iš darbo namo ir vėl atgal :D

Mano kava šiandien:

Tirpi, juoda Jacobs, puodelyje su meškiuku.

Gėriau anksti ryte, su kolege A, pradedant darbą. Tokia kava visada labai laukiama, o pats maloniausias garsas ausiai - plikomos kavos iš arbatinuko garsas ir aplink darbo stalą pasklindantis aromatas. Darbe geriu tirpią (bet ne trys viename !), nes čia labai nemėgstu terliotis su tirščiais.

Pokalbis prie kavos:

• Apie diplomų viršelius. Vienas - 14lt. Kolegė jau susimokėjo, reiks ir man. Nors nejaučiu skirtumo, kokiu būdu jį man įteiks, palaikyti įrištą rankose jau dabar svajoju:)
• Apie tai, kaip blogas oras gali būti geras - šiandieninis apsiniaukęs dangus ir vėsa - tikra atgaiva po vakarykštės pirties (bent jau tiem, kurie dirba) :)
• Apie močiutytę, kuri čia atneša ekologiškų daržovių iš savo darželio bei kaimiškų dar šiltų kiaušinių :) Šiandien pirkau salotų ir krapų.

Geros dienos ir jums ;)

Šiandien pirmą kartą gyvenime mane jau kaip suaugusią buto gyventoją ir vienintelę šeimininkę užklupo ir pirmas kartas susijęs su vamzdžiais (hmz, sakyčiau). Liaudiškai tariant, mane užpylė!!!
Nu ok, kai užpilamas vonios kambarys, tai jisai nelabai nukenčia aišku, o ir butas draustas, jei ten kas būt buvę baisiau, nu bet pats faktas įvykęs. Žodžiu žiūriu aš į tą srovenantį vandenėlį per sienas, ir gavoju sau, ką va tokiu dabar atveju daryt. Pirmiausia galvoju reikia policijai skambint! :D
Paskui persigalvojau, prisiminiau, kad mama man atrodo dar kažkada seniai, kai namie toks atvejis buvo, ėmėsi mažiau radikalių priemonių - nuėjo pas kaimynę:)!
Ok tada einu ir aš. Bet pirma tai susišukuoju, nes neisiu gi apsivėlus. Sekanti mintis užlipus, tai kad būtų žiauriai apgailėtina ne į tas duris paskambint, bet surizikavau :D Toliau neįdomu, nes meistras kažką ten pradėjo aiškintis, kas jam atsitiko , kad bėgti pradėjo vandenukas, tai aš jam sakau, jūs man prašau pasakykit kada nustos bėgt, dabar,gerai, tada viso gero:). Nu vat, kaip tikra šeimininkė susitvarkiau.
Bet tai paskui vistiek paskambinau ir paskundžiau mamai :D.

Atsiminiau (pro miglą tiesą sakant), jog bakalauro rašymo įkarščio metu sudariau šiokį tokį pasižadėjimų sąrašėlį, ką daryčiau, jei pavyktų bagti bakalaurą sėkmingai .Kadangi pavyko, gal reiktų aptart kaip ten iš tikro su tuo išpildymu išėjo/neišėjo:) :
1. Būti pavyzdinga darbuotoja - mmm...šiaip tai žinote, stengtis pradėsiu va gal nuo ryt, nes nu čia tokie kaip ir laisvadieniai buvo, o jau ten iškart po gynimo taigis ne tas galvoje visai buvo... :)

2. Neapsijaukti namie - nu čia tai jau tikrai kad patobulėjau, nes tokio jovalo, koks buvo rašant darbą, net prisikvietus draugų jau nebeišeina suorganizuot, taip kad situacija kontroliuojama. Be to, vis nusiperku ką nors mielo ir jaukaus į namus, taigi man vėl svarbu, kur ir kaip gyvenu, miegu, valgau ir pan. :) Nors užuolaidas taip ir vilkinu skalbt. NU RYT. :D

3. Nepasilikti sąskaitų paskutinei minutei -nuo šio mėnesio BANDAU tvarkytis pajamas, išlaidas, mokėjimus, skolas. Bet va jau pasakojau šiandien kaip su ta suknute išėjo netyčia... :/

4. Daryti mankštą ryte - velnias, kur aš tą kompaktą su mankšta padėjau. Šitą tai jau visai užmiršau. Nežinau. Pats sudėtingiausias čia pasižadėjimas. Nežinau nežinau... :D

5. Lankyti močiutes senelius - kol kas dar nepradėjau, bet juk po bakalauro baigimo ir taip buvome su visais susitikę, tai kolkas užskaityta... :D
6. Nebebūt bjauri ragana savo draugui - oi ne ragana aš, aš esu pati mieliausia būtybė pasaulyje, tik aplinka yra bjauybės, kai mane išerzina. Viskas grįžo į reikiamą tvarką. :)

Mano kava šiandien:

Latte.
Akropoly, "Gan bey" restorane, su drauge B. Čia latte atneša su mėtos lapeliu.
Pokalbis prie kavos:

• Apie bakalauro gynimus;
• Apie būsimus darbus;
• Apie gerą jausmą baigus;
• Apie tėčius ( ir jų pavojingus užsiėmimus);
• Apie keletą asmeninių dalykėlių (Gerai, vyrus:))

Daugiau nieko, draugė skubėjo. Beje, kadangi atvažiavau anksčiau, draugė vėlavo, tai taip išėjo kad nusipirkau suknelę :/ Nors vakar naktį buvau susidarius griežtą išlaidų sąrašą. Dabar teks koreguot :)) Neplanuotos išlaidos, nu bet REIKĖJO jau ;)Be to, šiandien man skaudėjo pilvą, todėl važiavau į vaistinę, ko pasekoje parsivežiau ir ilgaamžių ( labai praktiška gi :)) gėlyčių į savo dar vieną gimtadienio dovaną -naująją vazą .Man labai gražu :)

Dėl apklausos, kurią vykdžiau... Na iš tiesų nieko labai naujo nesužinojau, nėra labai įdomu, kad beveik pusė dalyvavusių (44 procentai) geria paprastą juodą kavą, kas mano nuomone vis dėlto yra daug geriau nei gerti tą chemiją "trys viename" ( 22 procentai), bet pvz kavą su pienu pasirinko tik vienuolika procentų, o įvairias kavos rūšis pasirinko...niekas nepasirinko. Nu vat man atrodo , kad čia ir klystam, nes vietoj tos aibės saldumynų, užkandžių ir šiaip bereikalingo valgymo kavinėse (nes dauguma nežino ką ten veikt, kai rūkyt nebegalima), o dar ir krizė, galėtume gurkšnoti įvairiausių rūšių kavą, ir manau ilgai neatsibostų. Mane šiuo metu šiokia tokia kavos manija aplankiusi, kas pasakyta ir mano blogo apipavidalinimu ;)

Prapliupo lyti naktinis lietus. Atgaiva ausiai, ypač prisiminus šiandieninį grąžtų bliovimą...Girdžiu, kaip mano mašinytė sukauksi lietui smarkiau krentant. Dainuoja duše :D

Ne į temą - o jums būna kartais, kad perkate kam nors ką nors dovanų, o paskui patys to labai labai užsinorite?

Šiandien nuvažiavau ir nusipirkau tokią pačią žvakę, kokią tėtis gavo dovanų sekmadienį nuo manęs. DIDELĘ ir jaukią. Tik tėčio buvo šokoladinė, o mano vanilinė.

Kažkuri iš mašinų ( tikrai ne maniškė :) labai ikyriai kauksi, visai kvaila, nesupranta, kad lietus nevogs gi jos. Grr. Pasidariau labai jautri garsams, kaip ir viskam:))

Labanakt. Ieva.

Nežinau
Ar esu
Čia ilgam.
Ir pasaulis
Ne visuomet
Bus su tavim
Ar manim.
Gal neverta
Į smulkmenas
Gilintis...

Labas. Šiandien jau jaučiu! Visomis plaučių alveolėmis ( neatsimenu, ar tikrai egzistuoja toks dalykas, ar čia nusikalbėjau :D) jaučiu, kad kažkas ATSITIKO, ir kad aš jau esu žymiai laisvesnė nei buvau anksčiau. O, hm, kaip ten su tuo, ar jaučiuos išsilavinus, tai gal dar palaukim... :D.
Dar vienas dalykas, kurį jaučiu, tai kaip mano kątik atsikraustę kaimynai ( aš čia jau kaip ir senbuvė db jau skaitaus) pjauna, gręžia, ar kokį ten velnią daro, ir leidžia tokius garsus nenusakomus, kad jaučiuos kaip gyvenanti kokiam metalo fabrike ( nu man atrodo vistiek gi būna tokie fabrikai, kur metalą gamina, jo? :D). Tai va, bet tas pirmas jausmas, apie kurį pasakojau, matyt tiek užvaldęs mano protą ir sielą, kad aš dar pakankamai ramiai reaguoju į tą nesveiką triukšmą ir mano brangiosios nervinės lastelės dar nesižudo. Bet, kaip sakoma, dar ne vakaras gi...:D
Turbūt jums įdomu, kas tame vat paveiksle pavaizduota, o ten gi aš jums norėjau pateikt savo šeštadienio fragmentą. Jeigu bandytume nuotraukoj rast kokią nors nesąmonę, iškrentačią iš konteksto, tai turbūt tai būtų pienas, tarpe visų tauriųjų (taurėmis geriamų) gėrimų. Ha,o ten tas pienukas buvo skirtas fondiu gamybai. Visai smagus patiekalas, prie kurio labai praverčia draugų būrelis ir gera nuotaika. Aišku įsivaizduoju ir kaip labai gerą valentino dienos receptą dviem ( pvz. karštas šokoladas su vaisiais). Mes tuo tarpu čia buvom penkiese, gaminomės tradicinį karšto sūrio fondiu, tam tad reikėjo ir minėto pieno :). Tradiciniam sūrio fondiu receptų yra įvairių, bet skonis maždaug tas pats, vat pavyzdžiui, išbandykit kad ir tokį. Tiesa, kas dėl indo, tai jo būtinai reikia, bet čia jau jums rinktis, kokio norit pagal kainą, tipą ir dydį. Mums užtenka vat tokio, koks matomas foto.
Dar, kas dėl fondiu, tai labai svarbu parinkti tinkamą temperatūrą,tinkamas žvakutes ar degančias tabletes (kaip kad mes naudojom), kad sūris nesviltų, neatšaltų ir būtų greitai paruoštas. Paprastų žvakučių liepsnos deja tikrai nelabai užtenka..:)
P.s. : kas dėl foto, tai pas mane einant nebūtinas kaklaraištis, čia tiesiog draugai po teatro buvo:D
Šitas fondiu buvo man poilsis nuo pas mums jau tradicinio suši, nes penktadienį jo valgiau vienam gimtadieny, o sekmadienį gaminau tėčiui:)
Turbūt šiam kartui tiek žinių, einu toliau dykinėti, vėliau skalbsiu užuolaidas, ir tai manau atpirks visą tą bimbinėjimą, kurio išsiilgau neišpasakytai, į darbą tik ketvirtadienį, nors iki to įtariu dar gali atsirasti reikalų. O nerealiausia tai, kad jie jau TIKRAI TIKRAI nebus susiję su jokiu ten bakalauru!:D

Tėčiai
Yra
Labai gerai -
Nes mamos
Dažnai
Tokios išsiblaškę,
Visai kaip mes...:)

Apie gynimus (pozos)

Gintis bakalaurų susirenka būrys mergiočių, būrys dėstytojų, neaiškių personų, nusipelniusių veikėjų, ir dar balažin ko. Visi susirenka, susėda į suolus, ir užima bene neįmanomas pozas - protingųjų. Jie visi ant tiek protingi toj pozoj atrodo, kad pamatai žmogiškų išraiškų tik tada, kai koks protuolis pagauną kitą protuolį nukalbant į pievas arba putojantis be priežasties. Tai o kiek dar nusišnekėjimų niekas nepastebi ( ! ). Bet tokie nesklandumai čia mažai kam įdomūs. Visiems svarbiausia - pavykusi įtempta atmosfera. Labai pasitarnauja oro trūkumas. Imi jaustis kaip izoliatoriaus kameroj. Aš nuoširdžiai stebiuosi, kad protingųjų atmosfera buvo išlaikyta iki pat galo. Vieninteliai išsišokėliai, kurie bandė nuoširdžiai juokauti, guosti ar užtarti, buvo arba perlieti lediniu vendeniu ( čia teks pasitenkinti metaforine prasme, bet jei būtų įgyvendintos tos protingųjų žvilgsnių potekstės, tai minėti vandenys ant išsišokėlių galvų būtų pasipylę kriokliu ).
Pagalvoju sau, ką aš čia veikiu, juk nieko iš tikrųjų nenusimanau, nei apie postmodernizmo idėjas, nei apie intertekstualumą, nei apie sintaksę, semiotiką ir retoriką. Ir ką aš apie tas savo subkultūras ir reklamą iš tikro galiu pasakyt?
Bet vistiek sėdžiu. Ir laukiu savo eilės. Eisiu prie ešafoto, o budeliai mane kirsdins. Arba ne.
Gal pasigailės. Gal minioje pasirodys ranka, kas nors tars užtariamąjį žodį už mane. Šiandien jau žinau, kad taip buvo. O tada? O tada laukiau blogiausio. Nes protingieji yra ne šiaip paprasta komisija. Budeliai. Susirinkę į pasaulį paleisti dar vienos savo pasekėjų kartos.
Tarp jų sėdėjo tie tikri šviesuoliai. Sėdėjo su švelniom šypsenom, nervingu juoku, jauduliu dėl savo bakalaurančių. Arba su įjungtu skyp'e. Nes tam, kas tikra, pozų nereikia.
Išėjom į lietų.
Drauge, greičiau į mašiną, bėgte.

Vakar ir šiandien dirbau su skirtingom kolegėm, abi sakė kad aš pikta. Aš nešneku apie savo berną, kuris man surastų ir kokį nors taiklesnį epitetą (haha, hrr). Taip man vėl pms, ir tai yra ne mano bėdos, o visų tų, nusidėjusių man kokiu nors nedoru erzinančiu elgesiu, pvz, man žiauriai nepatinka, kai žmogus kiša savo kvailą nosį ir snukelį prie mano darbo stalo ir mano kompiuterio ekrano !!! Tai va, tai gal jau šiandien pabūsiu aš viena, ir atsisakysiu nuo kvietimų ką nors veikti, nes vistiek tai turbūt baigtūs bambėjimo protrūkiu arba net dar blogiau, kokiu nors akių drąskymu.
Užtat ryt suplanuoti žmonėjimaisi visokie. Ir poryt. Omg, kada aš pajausiu, kad man nebėr tų lievų mokslų, ir aš laisvaaaaaa laisvaaaaaaa laisvaaaaaaaaaaaa... Nelemta jaučiu. Damn :)

AI, O KAM NEPATINKA SKAITYT ILGŲ TEKSTŲ, TAI ARTŪRĖLI TAU ŠITA EILUTĖ, LINKĖJIMAI ;)))

Šitas įrašas sumanytas pasimandravoti ( :D )prieš jus savo gimtadienio dovanom. Aišku aš nesu kokia nors ten pasipūtėlė ir pamaiva ( haha ), tai visų tai jau ten tikrai nevardinsiu, bet vat kelias fotografuotinas čia jums idėjau.

Apskritai tai šiemet man labai pasisekė su dovanom, nors laukiau daugiausiai kupiūrinių dovanų, kurių pageidavau, šalia to pasisekė gauti ir labai originalių, net vienetinių, taipogi pildančių pačias įvairiausias mano niekaip neprisiverčiamas įgyvendinti svajones ( pvz. nukeliauti į masažo saloną) ar įprastas, bet pataupytas sau, nors taip reikalingas ( pvz. soliariumo abonementą).

Gėlių gavau taip pat kaip niekad... Tai labai Jums AČIŪ dar kartelį, kad manęs nepamirštat ir dargi apdovanojat:)) ( You are da best! )

Čia yra mano išsirinkta dovana iš "Silver city", kompiuterio puošmena (laptopas žiauriai dabar mandras irgi) bei vienetiniai auskarai :) Kuris nuo ko dovanotas nekomentuosiu, esmė kad viskas jau db MANO :p :D

Šįvakar mano nuotaika visai good. Žinokit viskas yra labai gerai, mokslų nebebėr, tik vakar baigiau , o šiandien jau ima kvepėti naujais darbeliais ir visokiais naujais vėjais, dar man ypač patinka, kad dieną pradedi galvodama kaip reikėtų poros papildomų kupiūrų, o vakare jau laikai kišenėj. Ryte tenkinies vaisine arbata, užtai vakare su mama kavinėj siurbčioji latė. Svarbu optimizmas gera nuotaika ir pasitikėjimas savo gera karma. Neišvengiamai ;)

Šiandien iš visų jėgų bandau susigaudyt, kaip jaučiuos. Prastai sekas. Dalykai, kurie yra nauji mano gyvenime:

1.Baigiau universitetą.

2.Nebereiks eiti į paskaitas.

3.Nebesu studentė. Esu dirbanti moteris, o nebe dirbanti moteris - studentė.

4.Nereikės laikytis sesijos.


5.Nebereikės bijot skolų.

6.Nebegausiu studentiškų nuolaidų.

7.Niekas nebeklaus apie mokslus, tik apie darbą.

8.Yahoo groops'e nebegausiu 150 grupiokių laiškų.

9.Nebereiks eiti i biblioteką knygų mokslams.

10.Nebegrauš sąžinė dėl vienos aplankytos paskaitos per pusmetį :))

11.Vasara bus tik vasara, o ne tarpas tarp sesijų.

12.Nebereiks šviestis milijono lapų.

Gal atsirastu studentų, kurie pasakytų, jog mokytis nebereikės, bet čia jau aš ne prie ko :DD