O dar prieš tai buvo toks įrašas apie altorių...:)

Kaip suvilioti Dvynių moterį: ji žavinga, sportiška, išsilavinusi, gyva ir simpatiška. Jei kiekvienąkart jai galėsite pasiūlyti kažką naujo, tuomet tikrai esate skirtas jai. Kadangi ji labai mėgsta laisvę ir nepriklausomybę, santuoka yra paskutinis dalykas, apie ką ji galėtų pagalvoti. Dvynių moteris mėgsta egzotiškus valgius ir šampaną. Patarimas: pakvieskite ją pasivažinėti motociklu.

My BEST people

Čia bus dar vienas įrašas apie tai, kaip aš myliu žmones. Sentimentalėju :)

Reikia pasakyti, kad tų mano žmonių (beje, sąvoka mano žmonės - tai tie, apie kuriuos pagalvoju bent kartą į porą dienų, kuriuos matau karts nuo karto, su kuriais kalbuosi, apie kuriuos svajoju, jei nėra galimybės pamatyti, kurie, jaučiu, man padėtų bėdoje, ir kurių petys būtų paruoštas išsiverkti (arba išsišaukti, arba išsibambėti, arba išsisvajoti) nėra milijonas. Bet kam man tas milijonas?? Užtat kokie tie žmonės pas mane! Dabar kai pgalvojau, tai beveik visi pasižymi viena išskirtine savybe - stipriais charakteriais. Tokiais, kad UCH. Gal čia dėl to su jais geriausia būti dviese, na, dar kartais trise... Nes tie žmonės turi tokią savo nuomonę, ir taip jos laikosi, kad kartais įdomiau įsigilinti į ją, nei diskutuoti bereikšmiam ginče.

Tarp mano žmonių yra tokių,kurie ( Beveik visi teiginiai apibūdina tik po vieną iš jūsų ;)):

• Tokie gyvenimiškai aštrūs, kad, atrodo, net stichines nelaimes į savo gyvenimą traukia. Bet tik toks žmogus gali atsikelti ir eiti toliau po visų uraganų!


• Tokie žavūs, kad net po skaudžių nesusipratimų niekaip negali ant jų pykti, turi atleisti, turi žiūrėti į tą žmogų kaip į Dievo dovaną, kad galėjai jį pažinti. Kalbėtis apie visiškas nesąmones, briedžius ir bebrus, bet kalbėtis, nes mes gyvenam vieną kartą, bet nebūtinai tik su vienu žmogum.


• Tokie artimi, kad net kai jau, žmogaus, atrodo net akyse nenori matyti ir kalbėti ( juk jau nėra apie ką ), vistiek žinai, kad jis būtų pirmas, kuris važiuotų naktį tavęs gelbėti, jei pasiklystum Kauno rajone :)))


• Tokie tikri draugai, kad galėtų šimtąkart kartoti į akis "Nebūk kiaulė, drauge", nors tu putojiesi ir reikalauji pritarimo, arba pataiso, kad tavo kūno sudėjimas visgi ne lieknas, o normalus :D (bet vistiek eik sau bliam už tai iš tikro...:DD )


• Tokie nepakartojami, kad atstoja Holivudo filmus su Džeimsu Bondu ir kitais. Tokie, kuriuos gali sapnuoti naktį ir dieną, bet nesigviežti jų sau po padu. Nebent taurei vyno... ;))


• Tokie, kurie lydi, atrodo, per visą tavo gyvenimą, apie tave žino viską, nesmerkia už visiškas nesąmones, nusišnekėjimus, kvailystes, jie saugūs kaip mama su tėčiu, nes jie visada bus, jais gali pasitikėti kaip savim.

Ir kiek dar nepasakyta... Aš tikrai labai Jus visus myliu. Negalvojau, kad kada rašysiu tokius sentimentalius įrašus, bet gyvenimas trumpas, kartais net negali žinoti kiek. Niekuo nesergu ir nemirštu, bet vistiek noriu kad žinotumėt, kad aš esu tokia, kokia esu (damn, nu kaip be šitos frazės :)) tik dėl JŪSŲ :**********

Iš laiškų dėžutės

Įvairiausių gaunu laiškų, bet tokie tai... Kas sakė, kad mūsų vyrai neoriginalūs? :))) Beje žvaigždutės rodo, kad šitas asmuo gauna labai daug atsakymų... ;)

Iš vadovėlio " Tobulas moters viliojimo menas "

___________...o šitos "Gossip girl" scenos ramiai žiūrėti man nepavyko nė karto... ;)

Dar truptį ne... (fobija altoriams)

Pastaruoju metu aplink mane nemažai vedybų. Na, vasaros sezonas vis dėlto. Visokių yra - laimingai planuojamų ( bet ne be nerimo ), atšauktų, neįvykusių, pasibaigusių, kaimiškų, miesčioniškų.

Aš apie vedybas galvojau turbūt tik vieną kartą, kai draugavau su pirmu vaikinu, o man dar ir aštuoniolikos nebuvo. Tada maniau, kad viskas taip gerai, natūralu būtų va po metelių kitų "susiženyt". O, Dieve, kokia aš buvau juokinga kažkada :)...

Ačiū, aišku, tam pačiam Dievui, kad tada aplinkybės susiklostė visai kitaip, ir ilgametė draugystė baigėsi. Tai buvo iki šiol didžiausia tragedija mano gyvenime, bet kartu - variklis, užvedęs mane pasikeisti kardinaliai, suaugti ( na, bent tiek, kiek suaugus esu šiam laikui :).

Jei būtų baigęsi "lamingai" - bijau, kad būčiau užkonservuota tame pačiame taške, penkiolikametės mergaitės, nemačiusios gyvenime jokių kitų spalvų apart juodos ir baltos, gaminančios maistą ir siurbiančios vyro kilimus laisvalaikiu, taške.

Nepulkit manęs, kad santuoka būna visai kitokia, aš žinau, kalbu apie tai, kas būtų buvę mano atveju.

Taigi, daugiau tokių svarstymų, kad norėčiau tekėti už kurio nors jaunuolio, nebuvo. Nežinau kodėl, gal jau tikrai reiktų pripažinti, kad tokia fobija egzistuoja. Taip, aš suprantu, kad tam norui ir drąsai tekėti reikalinga didžiulė meilė, tačiau juk buvo tokios mano gyvenime.

Gana apie tai, čia ne vieta leistis į diskusiją giliau.

Suprantu, kad nejaunėju, bet kodėl negali santykiai su žmogum būti kitokie? Noriu daugiau žibančių akių, komplimentų jūros, įsielektrinusios tylos, mažiau buitiškumo. Mano gyvenime šie tarpiniai etapai per trumpai užtrukdavo.
O vieną dieną, su pačiu geriausiu iš geriausių - eisiu prie to altoriaus nepaprastai jaudindamasi ir nervindamasi, bet laiminga..:)

Hugo Boss Femme Eau de Parfum

O vat jei man kas nors padovanotų kvapą, dėl kurio dabar einu iš proto... Arba iš medžio iškristų... Arba balkone rasčiau... Arba šiaip kokia proga... rudenio pvz. Kaip iš tikrųjų būtų nuostabu, argi ne???!!!Ach...Bet kur jau ten man... Argi kas suprastų, KOKIA AŠ JŲ VERTA :)))

Pasidžiūgavimas

Rudenį mokinukams prasideda mokslo metai, studentam - studijos, o man jau tik Gossip girl sezonas!!! :D

Nekenčiu sąskaitų mokėjimo meto! Uch.
Ale Bekei vistiek blogiau buvo :D

MYLIU ŽMONES! :D

Vakar iš kolegės vėl gavau akmenuką į savo daržą. Matote, aš šventai tikiu visais žmonių pokštais, ir visada juos įsidedu galvon kaip nors ir pasūdytą, bet tiesią nuomonę. Gal ir galima ginčytis, bet, kadangi čia yra mano blog'as ir mano įrašas, tai pripažinsime tai kaip neginčytiną faktą ;D

Esmė to akmenuko buvo, kad man nepatinka niekas. Jokie žmonės, ir išvis ar egzistuoja pasauly nors vienas man patinkantis asmuo visatoj? :D Mmmm... labai linksma, nesakykit :D

O taip jau kalbant atvirai, turbūt yra tame tiesos.

Tik nepagalvokit, kad neturiu mėgstamų žmonių. Aš turiu mylimų žmonių! Ir tokių draugių, su kuriomis taip gera pasėdėti balkone ar ant sofos... ;)

Tiesa, žavu yra, kai merginos turi po 15 draugių, jas visas myli ten visaip, pasiruosusios belekuriai iš jų inkstą savo atiduot ar šiaip apgyvendint po savu stogu. Žavu, sakyčiau, bet man nesuprantama.

Jokiu būdu nesu koks nors uždaras žmogus, ir tikrai paatvirauju su pažįstamais, kolegėmis,ar panašiais NEdraugais, tiesiog pažįstamais. Ir tai įrodo tai, kad tokie pažįstami dažnai lepteli "gal susibėgam", " gal pas tave", ir pan. Omg! Nu jau mieli mano, taigi yra internetas mūsų visagalis, ten pilnai galim pasišnekėt rūpimu klausimu. Kam tie asmeniškumai susitikus vos vieną kartą, ar antrąkart netyčia maximoj?...

Aš taip pat nesu kokia zanūda, kuri tik bamba ir keikia aplinkinius ( kas taip mano, tai išvis neturiu ką jum pasakyt :D ), bet tikrai nevynioju į vatą, jei kas nors mane įžeidžia, žeidžia, erzina, slegia, verčia žiovauti ir pan.

Ir va ypač ko nesuprantu! Dirbam tokioj sferoj, kur tenka pabendrauti su įvairiais klientais, kurių dažnas ( ypač tie, kurie moka nemažus pinigus ) jaučiasi turį teisę į intymų pokalbį, lėkštus bairius, ar net nežymų priekabiavimą. Aš su jais nematau reikalo elgtis taip pat. Na pvz. O katyte, gal nulekiam kokio šampano šiandien vakare? o aš sau į ūsą Ki ki ki...

Nu nieko sau :D Taigi, kolegė sako, čia įeina į mūsų pareigas, turim likt malonios. Ojezau, tai gal ir tas šampanas mums į pareigas įeina su nenuspėjamom ( haha ) pasekmėm?

Nespjaunu aš jiems į nosį ir net neatsisakau aptarnauti, tiesiog santūrią šypseną tuoj pat pakeičia griežtas oficialus snukelis. Taip jiem ir reikia.

Jaučiu, kad nuklydau į šoną, bet esmė, kad man patinka žmonės, tikrai tikrai patinka! :D Myliu bučiuoju :***

Ach, tiesa, vyrai? Taip, vyrai čia kita tema. Kada kitąkart :D

Rytoj mano mašina važiuos geriau nei vakar, nes šiandien kažką jai padarė geri dėdės :)
Rytoj aš važiuosiu į darbą ir stengsiuos būti maloni savo klientams, stengsiuos pažvelgti į kiekvieno akis, o ne tik į kompiuterį.
Rytoj aš nuvažiuosiu į banką ir atiduosiu pinigų. Bankams irgi gyventi reikia.
Rytoj aš būsiu laiminga, nes maži dalykai yra kelias į didelius :)

Maniakiška knygų serija.

Šiaip šiuo metu jaučiuos susierzinus ne juokais. Nu vat įsivaizduokite, skaitote knygų seriją. Nesvarbu kokią. Perskaitot vieną knygą, ieškot antros, nusiperkat trečią ir ketvirtą, pasiskolinat penktą. Perskaitot. Tada susiruošiat rašyt recenzinį įrašą (kurie tarp skaitytojų -žinia yra mažiausiai populiarūs) į savo blog'ą su visom išvadom ir apmastymais, įlendat internete paieškot knygos įliustracijų, ir... BUM. taip jum ir reikia. Dar mažiausiai dviejų tos serijų knygų nei matėt, nei čiupinėjot, nei skaitėt! Tai kaip dabar...Ką ir pasakyti tada, jei nežinau ar serijos pabaigoj išsisėmė autorė ar ne, kuri įdomiausia buvo, ir panašiai. Nu ką, tai vadinas kalbu apie parduotuvių maniakės seriją kažkur tarpinėj stotelėj :)

Tai kągi, pačią pirmą knygą perskaičiau daug seniau nei pasirodė filmas, paskui su drauge A. (jei gerai pamenu, arba Drauge B. arba dar kuria nors :D ), žiūrėjom filmą. Vėliau pamiršau ilgam tuos nuotykius ir prisiminiau tik knygų išpardavimo metu, kada už akies užkliuvo spalvoti viršeliai. Nieko gilaus nesitikėjau, nieko gilaus ten ir nėra. Visa knygų paslaptis - arba atpažįsti save per heroję, arba mėgaujiesi, kokių, matai, būna.

Tai aš iš pradžių kažkaip dar bandžiau niurzgėti apie knygų beprasmybę, bet žiūriu kuo toliau, tuo labiau viskas ten man taip sava... :) Patikėkit dabar nėra nei vienos saskaitos, kurią gavus nepagalvočiau apie Bekę iš knygos! Ir galvoju relax, jai dar ne taip buvo... :D O be to, juk ir aš turiu savo asmeninių finansų konsultantę iš Swedbank, kuri kartais man paskambina... :D

Taip kad teks eit ieškot dar vienos maniakiškos knygos. Neišvengiamai.

Rudeniška nuojauta

Visiškas apsivalymas nuo per metus imančio slėgti nešulio, kvėpuoti trukdančių dulkių. Visiems mums būtina įkvėpti oro pilna krūtine. Kažkaip taip mano gyvenimas klostosi. Gal tik dabar gailiuosi, kad visada taip išspardydavau žmones kaip rudeninius lapus aplink save. Pernelyg daug draugiškų dūšelių dabar klaidžioja toli, ir taip nepakeliamai sunku atrodo juos susirinkti. Dabar daryčiau kitaip. Gal tai irgi ženklas, kad senstu. Nenoriu ištrinti vardų iš savo mobiliojo ir pokalbių ištrinti nenoriu. Paskui juk nebūna kam paskambinti, kai blogai, arba labai gerai.

Bet gali būti, kad vėl taip atsitiks. Na ir ką... bus kaip visados - giliai įkvepiu ir iškvepiu. Laukinis troškimas greitai bėgti. Ir dar svajoju apie sniego pusnį.

P.s.: Kodėl nujaučiu, kad ruduo bus vėl toks mistiškas, kaip visada?Mistiškas, kvepiantis karštu šokoladu, cinamonu ir šiluma. Mmmm. Ar jums tikrai taip gaila tos praeinančios vasaros? ;)

Pasiūlymas

Žinot ką, moteriškės, niekada neklausykit, jei:

• Jums sako, kad esat negražios ( nesakymas, kad esat gražuolės, tolygu sakymui, kad esat negražios. Neapgaudinėkit savęs) :);
• Jums sako, kad nieko nesugebat vienos pačios, bijot žmonių, esat niekam tikusios kurioj nors srity, pasiklystumėt savo gatvėj dienos metu ( visai nesvarbu, kad gal tame ir yra koks nors lašas tiesos, ir tai skamba juokingai);
• Jums sako, kad jūs užknisat, kad esat poniutės arba baltarankės, niekada nieko nenorite veikti, nesuprantat arba senstat;

Dar blogiau, jei jums nesako, kad:

• Šiandien atrodot ypatingai;
• Jūs mylima;
• Viskas bus gerai;
• Žmonės jus mėgsta;
• Jumis didžiuojamasi;
• Ateitis šviesi;
• Praeitis graži.

Tiesiog eikit ir išgražėkit dar labiau, planuokit savo asmeninį gyvenimą, persitvarkykit butą ir įkalkit vinį, įsimylėkit iki ausų, susitikit su draugais, mokykitės iš praeities ir tikėkit gražia ateitim! Pasaulis gražus ;)

Vėl tas nelemtas optimizmas :D

Man kažkoks optimizmo sindromas. Nu ta prasme, liga, man rodos jau čia, nesakykit, kad čia gerai. Va atsitinka kas nors, nu pvz. tikrai nelabai gero, tai pirma mintis būna "šakės dabar", bet antra "bet užtat...". Atrodo maždaug taip:

"Niekam aš šiandien nerūpiu, nes niekas nekviečia nei išgert nei pavalgyt, šakės dabar, diena sumauta". Bet užtat kaip faina, galiu visą dieną kuistis tarp foto ir apsistatyt visą butą savo nuotraukom".

Arba taip:

"O pyp, išleidau visus leistinus ir neleistinus pinigus praėjus trim dienom nuo algos, šakės dabar. Bet užtat neturėsiu už ką pirkt visokio šlamšto pilvui, tai ryt atrodysiu geriau nei šiandien".

Ir išvis vaikštau visur ir galvoju, ale kaip gerai, va kad aš taip gyvenu, atrodau, jaučiu, ilgiuosi, džiaugiuosi, liūdžiu. Kaip viskas iš tikrųjų yra gerai, kad jūs žinotumėt ;)

Tik vat nesuklyskit, aš ne iš tų ( o tokių yra tikrai ), kurie tą savo džiaugsmą transliuoja kitiem. Man atrodo man tai sunkiai sekas, nes aš esu skūpas žmogus, ir bijau, kad pačiai neliks :P

Gėda žmogui pasakyti...

Tai ir nesakysiu :)

Lyg aš tų bernų turėčiau ;)

Nu labas, vaikai.

Esu žiauriai pavargus, bet nesijaučiu blogai, tai gal netyčia pavyks šitą įrašą suregzti.

Šiandien buvau Latvijoj. Again. Aš kažkokia išvis Latvijos gerbėja pasidariau, kiekvieną vasarą bent po du kartus tenka apsilankyt :))

Buvom Rundalės pilies muziejuj. Ot kaip. Ansamblis barokinis ir rokoko stiliaus, net vadinamas Baltijos Versaliu. Tai vat, tiek tų faktų, nes šiaip nemėgstu aš tų skaitymų negaliu. Įeina "turistai" į kokią salę ir griebia lankstinukus su visa info, kas ir kokia poza ant kokios kėdės kada sėdėjo. Man žymiai įdomiau įeit ir prisifantazuot visokiausių nuostabių istorijų, kas kuriam kampe vyko. Čia gal vienas iš tų įrodymų, kad Ieva gal ir užaugo, bet suaugti tai ne tas pats ;).

Paskui dar užsukom į Biržų tvirtovę, taip kad šiandien tokia labai poniška diena buvo :D Iš Latvijos neatsispyriau ir parsivežiau princešišką vėduoklę:)

Ach be to, kaip ir toks įvykis buvo, kad pirmąkart nuo egzaminų laikymo teko nemažai pavairuot ne savo mašinytę, ir visai buvo smagu.

Tai tiek sutrauktos info, nes tikrai pavargau, o dar taip noriu pradėt pertvarkymus, nes susigalvojau šį tą pakeisti savo miegamojo kambary. Bet gal ryt... :))

Labanakt, vaikučiai...

P.s.: Čia ta pilis. Nu bet nepasakytum, kad taip arti tokie grožiai stovi, ką? ;)

Įrašas labiausiai apie balkoną

Mes su A. atradom balkoną. Sėdim sau vakarais. Kol dar sezonas.

Atėjau į darbą, o čia intrigos. O kaip darbe be intrigų? Gyvenimas toks.

Ryt važiuoju į kokią tai pilį Latvijoj su mama. Labai laukiu, sakė išvirs vištos ir daržovių.

Stringa mano verslo planas (ach taip , nesakiau, kad tokį turiu :), nes sumautoj Kauno kolegijoj nėra dietologijos.

Nuotaika mano tokia... Ai... Pašnekėsim kitąkart ;)

P.s: Pasižadu rašyti daugiau.

Vis dar away

Vakar plaukiojom valtim ir kepėm gėrybes ant grotelių. Dar vakar Ieva nusipirko basutes.

Atvažiavo Ieva į kaimą, ir neišbuvo savaitę nenusipirkus basučių. Hahaha.

Smagumėlis - šiandien atvažiuoja dar žmonių. Ta proga Ieva eina plauti galvos akmens amžiaus sąlygom. Su šypsena veide!

Geros dienos miestelėnai! :D

AWAY

Vat ir kas man įrodys, kad kaimas nėra pati geriausia vieta kojų ir rankų nagus lakuotis ryškiai rožine spalva, rištis kasytes ir trumpu sijonu važinėt dviračiu?

Kasdien valgau pilnus žandus daržovių, klausausi Lady Gagos ir nieko nedirbu! :)))

Panelė GA.

Kaip visi jau čia žino, mano muzikinis skonis pasižymi šiokiu tokiu invalidumu, ir aš visada mėgau žmones su panašiais nukrypimais šioj srity :) Šiuo metu aš užvaldyta Lady gagos (artima dūšia?). Stoviu su ausinuku prie veidrodžio ir matuojuos marškinukus su sijonuku į darbą rytojui. Sako ryt reik. O man nei penki nei devyni taip rengtis, nes šiaip ir džinsai labai gerai tinka už stalo sėdint :D Bet TARKIM, pusė velnio gal visai, tokia dar labiau hm atrodau (Apie save always tik gerąja prasme kalbu).

Kas nesupras manęs, nereik. Bet šitos dienos geros. Pradedu rankytes ir kojytes savo atpažint. Po TRUPUTĖLĮ.O jau kai įvaldysiu, tai... kaip visada bus apie ką rašyt jaučiu :))

Miestas be akropolio ne miestas :D

Weekend.

Kaip jūsų savaitgalis?
Mano toks šeimyninis. Bet visai geras.
Šeštadienį padarytas nerealus ilgai planuotas darbas! Nuprausta mašina sode ( ačiū močiutės gimtadieniui). Su užuolaidom prasčiau einasi reikalai, bet aš šventai tikiu, kad ir jų diena netrukus išauš :D
Oras buvo geras, šunytė turi naują skarelę skautišką, ir jau atsigavus po operacijos, užkirtusios kelią ateities kartoms ( kažkaip jai matosi dėl to dzin ), lakstė po kaimynų daržus beigi visus aplojo, už ką buvo apdovanota įvairiausiais skanumynais ( įdomu, kaip tokiu būdu šuo gali išmokti gero elgesio ) ;))
Tai čia tarp kitko. O šiandien buvau minutei užsisvajojus apie kokį nors gyvūną ( man gyvūai tik katės ir šunys, ir tai, katės tik iš dalies :)) savo namuose.Įdomiausia, kad kai gyvenau šeimynoj, maniau, kad jau OI, kai tik galėsiu gyvent sau, tai iškart įsigysiu tuntą šunų, o dabar kažkaip išgaravęs tas užsidegimas, nors jau kiek laiko gyvenu viena :). Aišku, kaip kompensacija yra Fredutė, geriausias pasaulio šuo.
Šiandien dieną leidau pas mamą, kaip toj dainoj, ir gavau basutes dovanų, kas šiai dienai neišvengiamai suteikė pliusą :D Dar apžiūrėjau tokį itin įdomų aparatą, kuris jonizuoja vandenį, gamina ten jį visokį - rūgštinį, šarminį, gyvą ir mirusį, ir nors dabar neatsimenu kurio, bet mama įpylė man jo veidui prausti. Tai va jei bus rezultatas, bus ir įrašas apie stebuklingąjį vandenį, ir dar stebuklingesnį jo gaminimo aparatą. Jei rezultato nebus, tai negaišiu jūsų brangaus laiko.
Pietum valgėm labai skanų karpį,aprašyčiau receptą,bet ką ten rašyti, kai karpį įtrini prieskoniais, kepi orkaitėj, beigi valgai su salotom... :D + baltas vynas of course...
Gero sekmadienio vakaro žmonės... Man dar ryt ne į darbą :P

Visiškas nusivylimas šiandien - aš IŠ TIKRŲJŲ negaliu valgyti ananaso :( Išberia iš karto... Bet juk tokį mažulytį suvalgiau vakar... Šiandien jau padabinta papuošimais. Ate ate ananasai, liko "sėsti ant" arbūzo. Arbūzas šiandien pietum. Praktiška - nori valgyti ir gerti. Perki arbūzą - pavalgai ir atsigeri :D

Gerai, žinau, netrykštu šiandien išmintim ir prasmingais įrašais, bet čia gal saulė išgarino. Grįžo draugė A. Ne ilgam, bet grįžo. Koks skirtumas, juk ir aš pati tikiuos išlėksiu iš šito dulkino miesto greitu metu. Labai norėčiau neimti kompo ir telefono su savim, bet tada, turbūt, numirčiau...

Taip kad imsiu.

Tai vat, kadangi grįžo, tai nukulniavom paplepėt prie vandens, o ten buvo saulė ir padarė savo darbą. Dabar labai noriu miego, bet nepasiduosiu, parašau, ir vėl į mašiną ;)

Ryt močiutės gimtadienis sode. Gal pavyks netingėti nusiplauti mašiną? ;))

Ambitious

Lazy mood

Laisvadienis. Šiuo metu guliu. Mažai galvoju, mažai darau. Nors reikia eiti tvarkytis. Vakar juk pasižadėjau išskalbti užuolaidas. REI - KIA. Ir dar šiukšles išnešti. Ir orkaitė... Įdomu, už kiek tarnus galima per krizę pasisamdyt? :D
Vakar žiūrėjom "Bruno" kine... Neturiu ką pakomentuot. Juokingiausiai atrodė porelė, kuri, man rodos, pirmąkart į pasimatymą atėjo. Ir į tokį filmą :D hahaha. "Boratas" geriau.

O įdomiausia buvo tai, kad bandžiau "Rimi" nusipirkti sidro... ir manęs paprašė dokumento. KAIP MALONU. Sakė pardavėja, kad čia komplimentas. Nu žinokit tikrai maloniau, nei tie momentai, kai darbe pavadina "ponia" :D

Žinau, kad tingėti negažu, negarbinga, ir nemadinga, nu bet matyt tokia šiandien AURA :D

Nuotykiai už vairo tęsiasi

Sveiki, vaikai. Šiandien papasakosiu apie vakar, nes vakar vėl visą vakara pražiopsojau Gossip girl, kuris jau mane graudina, nes liko TAIP mažai serijų iki mano turimo antro sezono pabaigos :( ...

Toks klasiškas serialas, ir Ieva visą savaitę, kai tik lieka viena, "maitinasi" bent kokiom trim serijom.

Taigi vakar vaizdelis buvo toks. Išvažiavo Ieva į darbą su apytušte dujų mašina, šventai įsitikinus, kad ten dar yra "lašelis benzino". Kaip paaiškėja vidury Vilijampolės, lašelio nėra jau seniai. O ir mašina iš apytuštės virsta tuščia. Dujų nulis.

Ieva stoja, susiranda telefoną.

Na,viso to, kaip Ieva tą pagalbą randa, kaip laukia, ir informuoja kolegas apie " mažus nesklandumus ir vėlavimą", pasakot neverta. Tie nesklandumai ne tokie ir maži gavosi. Pirmiausia tai, užpylus to benzino, mašina visai neparodė noro jį suvirškinti. Bet kažkaip, po įnirtingos mankštelės su rakteliu -pavyko! Valio. Palaimingas atodūsis, žvilgsnis į mašinos variklį, kur... Fontanu trykšta tas pats mūsų sugirdytas benzinas...

Nuo tos vietos žinau tik iš pasakojimo, nes buvau pristatyta į darbą. Taigi visą dieną bandžiau įsivaizduot, kaip aš tais senais laikais sugebėdavau važinėti viešuoju transportu į darbą ir iš jo, kiek dabar tai kainuoja bei kaip nusigauti nors iki ten, kur jau kiti mane pasiims :D

Bet, mano laimei, mašiną atgavau. Ir, aišku, būčiau atgavus ja žymiai anksčiau, jei ne tas faktas, kad išlipdama palikau ne tik veikiantį avarinį signalą, bet ir įjungtą cd grotuvą. Nu pamiršau. Taigi negana to, kad žmogus keitė man karštyje kažin ten kokią detalę, betgi dar ir rado išsikrovusį mašinos akumuliatorių.

Vat štai priežastis, dėl ko aš vakar pirkau sausainius ir kakavą, gaminau tinginį ir šiandien ryte vežiau žmogui, kuris dar ir pirštą susižalojo vien dėl šitos istorijos.

O kažkam labai pasisekė, nes protingai išsijungia telefoną nakčiai :D ( Nes turbut turi įtarimą, kad Ievai visokių nesamonių gali nutikti ne tik dienos, bet ir tokiu nepatogiu kaip rytas metu).

Ir beje, kodėl šiandien nelyja? Aš taip tikėjaus, kad man nuplaus mašiną... :/

Mankštelė po darbo :D

Oi, kaip man viską šiandien skauda. VISKĄ. Bet vakar buvo gerai :) Nes važiavom su draugais į pramogų parką expedicija. O ten mūsų laukė nemažai fizinių jėgų pareikalavus trąsa, beigi uola, į kurią kabarojomės kaip galėjom. Ach, visur buvo labai smagu, ypač sukaupt visus buvusio fizinio pajėgumo likučius iš gūdžios praeities prieš penkerius metus. Tik prie vienos trąsos, prie kurios kankinomės visi ir neįveikėm, leidžiant virvę, kuria buvau pririšta, ausyse nuskambėjo trenerės žodžiai, kuriuos girdėdavom po tobulai neįvykdyto kokio nors pratimo. "A, čia viskas Ieva? Nu ką tada, gero vakaro ir skanių bandelių" :D Omg, kokia gėda, ir spaudi kiek gali.

Nu bet ne apie tai čia, o apie gerą laiką. Man asmeniškai patiko viskas, tikrai daug labiau nei maniau. Ir rungtys, ir uola, ir apsauga, ir expedicijos kolektyvas. FUN.

Paskui su draugais leidom naktį pas mane, ir jie, švarūs žmonės, ryte beveik viską sutvarkė, tik keli indai liko. O aš iki dabar jų nesuplaunu. Nes man skauda rankytes ir kojytes.

Pakrikštyta

Tai įvyko. Pakrikštijo mane pareigūnai, sustabdė, atėmė pinigų. Pykau visą dieną, stojau prie kiekvienos perėjos praleist iš toli atkulniuojančią bobutę, niekaip iš galvos negaėjau iškratyt išsišiepusio apskritaskruoščio policininko veido, ir to fakto, kad tapau jų rėmėja. Nu bet ką čia, visą gyvenimą nepyksi gi... Jiems gi, kaip sakė, sunku. Vargšeliai. Tikriausiai aš už juos geriau gyvenu.
Iki sekančio karto. Nu aš jiem dar... sugalvosiu ką nors. Ir neatleisiu už tą pamojavimą man nuvažiuojant! :)