Arbata beveik su mandarinais

Jazminai valdo. Mintys prie arbatos:

• Kad šviečiasi, jog šiandienos horoskopas gali būti arba labai teisus arba žiauriai ne į temą. Hoho.


• Kad ryt nereikia į darbą. Deja, tai nereiškia, kad išsimiegosiu. Jau užpildytas laikas nuo ryto iki vakaro. Ir tai, beje, visai nėra joks nuostolis, ypač turint in mind, kad ir poryt man nereikia į darbą :P


• Kad ryt močiutei gaminsiu pietus. Baisiai didelė atsakomybė, nes jai, vargšelei, kol dar silpna po operacijos, nebus kitos išeities, tik suvalgyti!


• Kad iš viso plano šiandien tvarkytis išėjo tik suversti šiek tiek skudurų į skalbimo mašiną, o kita (didžioji) dalis šiuo metu ilsisi ant grindų.


• Kad šiandien buvo kruša! Matėt? Taigi aš manau čia jau beveik tas pats, kas sniegas, o jeigu jau sniegas, tai tada beveik žiema. O jei jau žiema, tai tuoj bus kalėdos ir mandarinų.
• Kad man norisi apkirpti savo gėlę, nes jinai kažkokia susivėlus.

Reputacija

Antrąkart viešinu Dovilės komentarus. Nu tu mane pralinksmini :D

Laukti, laukia, laukė.

Įvykis, kurio seniai tikitės ir laukiate, greičiausiai bus vis atidedamas. Vertėtų kuo nors užsiimti, kas atitrauktų jūsų mintis ir dėmesį. Nieko neveikdami tik pradėsite nervintis ir nervinti kitus.

O... nu žinokit labas rytas, bet horoskopas tai nieko gero nepasakė. Dabar iš tikrųjų reikia tas mintis kažkaip bandyt kreipt tinkama linkme, nes įtariu, kad čia vėl bus visiška tiesa.

Šiandien yra beprotiškai šalta, ir tai man jau ne itin patinka. Aha, žinau, kad kaip kokia šamanė jau seniai zyziu ir bandau prišaukt žiemą, bet jeigu jau taip, tai tada prašom man sniego ir kalėdinę nuotaiką, nes toks eilinis šaltis čia niekam neįdomus. Jau turėjau mašiną šildytis.

Dėl to įvykio, kurio tikiuos ir laukiu, tai apskritai juk aš visada tikiuos ir laukiu. Apsimesiu, kad tas įvykis visai nėra konkretus. O visi žinom, kokia iš tikrųjų Ieva yra laukimo entuziastė! ( Dabar visi pažįstami nuo juoko vos neiškrenta iš savo kėdžių ).

O kuom užsiimti? Na, čia jau mažiausiai problemų keliantis dalykas, nes... dėmėsio - atėjo eilė krūvai laisvadienių! Hoho. Nu kiek čia arti galima. Galėsiu pabūt dora anūke, drauge, ne tiek gera, kiek šiaip... pabūt, nes juk tai svarbiausia, ania?

Ir dėl paskutinio dalyko. Ar aš nieko neveikdama nervinuos? Nežinau, ką reiškia tas neveikti, nes tokių progų turiu daug, o vistiek man to nieko neveikimo dar pritrūksta.

Dėl kitų nervinimo... pastebėjau, kad labiausiai aš žmones nervinu tada, kai į jų virkavimus neatsiliepiu, arba sakau kad "viskas iš tikrųjų puiku", "tokios problemos, tai čia juokas", "būna blogiau", "viskas bus gerai". Įdomu,sakyčiau, bet faktas.

TOPtelėjo

Kažkaip pagalvojau, kad tokiam amžiuj kaip mano jau dažniau tenka užsiiminėt restauracija.

Grikių košės prognozė

Jei norite šiandien nors kiek atsipalaiduoti, privalote sąmoningai atsisakyti kai kurių darbų. Numatykite laisvo laiko ir prieš nieką nesiteisinkite, kad ilsitės. Atminkite, kad darbai niekur nepabėgs.

O, aš tikrai tai sugebėsiu. Atsipalaiduosiu, po darbo nieko nedirbsiu ( kam atsisakyt kai kurių, kai galima atsisakyt visų darbų ), ir visai jums nesiteisinsiu dėl to. DARBAI NIEKUR NEPABĖGS. Hohoho. Man patinka tokios prognozės.


Šiandien aš tikrai jaučiuos labai gerai. Lyginant su vakar nepakartojamai ir puikiai. Ir man net nemaišo lietus, nes nuplauna mašiną. Šaltis gal šiek tiek nervintų, bet nenervina. Ir apskritai, manęs net nenervina tai, kad nusprendžiau, jog grikių vis dėlto nepavyks įtraukti į savo racioną... Šiandien jiems suteikiamas paskutinis šansas.



Be to, jaučiuosi šiek tiek pavargusi nuo psichologinio šlamšto, kuris buvo mano galvoj ir visame kame, nebenoriu viso to narstyti kasdien nuo ryto iki vakaro, ir ruošiuosi gilintis tik į smagiają reikalų pusę, taip kad oficialiai pasireiškiu sau ultimatumą - susigražinti buvusią "man truputį dėl to dzin" būseną. "Truputį" aišku yra kintamasis šitoj formulėj, bet tai jau ir taip geras žingsnis priekin. Ir čia aš ne apie aplinkinių nuomonę, jaučiu galit eilinįkart prainterpretuot pro šalį. Cha.

Gal bendrai viskas gerai...

Arbata nieko naujo, vis dar vartoju savo jazminus. Dabar mintys:

Vakarėjant jau maniau, kad geriausias dalykas, nutikęs man šiandien, bus mintis, jog pagal tikimybių teoriją ryt bus neišvengiamai geresnė diena nei dabartinė. Ir EI, tikrai nieko blogo nenutiko. Tiesiog visi blogumai nutiko mano viduje. Ir čia jau optimizmas ne prie ko. Visą dieną gadinau sau bei aplinkiniams nervus ir sveikatą, spinduliuodama savo blogumą. Bet kai prie darbo stalo kokią sekundę vos ašaras sulaikiau, tai jau buvo virš visko. Nebūna jum taip? Oficialių priežasčių nerasta.

Tai va, tęsiant temą, žinokit visgi nei aš verkiau, nei depresavau, nes grįžus iškart buvau įtraukta į daug prasmingesnę veiklą. O va tas jausmas, kad viskas yra gerai, pasireiškė tada, kai ėjau link savo namo laiptinės lyjant lietui, tvyrant rudeniškai tamsai ir šaltukui, o atrakinus duris iš savo butuko pajutau šilumą ir jaukumo kvapą. Tada palindau po dušu, išsitraukiau savo baltai rožines vilnones kojinaites ir apsikabinau savo jazminų arbatą. O kai pagalvoju apie kalėdas... ACH. Tampa netgi beveik GERA!

P.s : Ir dar labai gerai, kad iš sms ir skype praeities matau prisiminėt mane tie, kurie matėt mano padėtį, nesvarbu, kad gal truputį perdėjot, galvodami, kad gal aš bandžiau nusimarinti kokiais nors būdais,juk čia ne mano stilius.

I am too happy person.

Jaučiu, kad ryt išauš gera diena! Myliu bučiuoju.

Naujas projektas

Kankinantis gerumas.

Patildyk sekmadienį.

Jau nepamenu, kada mano gyvenime buvo tiek muzikos.

Šiandien draugė A. buvo susiruošus kviesti gelbėtojus, nes Ieva neatidarė durų skambinant iš visų jėgų, o Ievos bute buvo girdėti tylūs žingsniai.

NES Ieva lakstė su chalatu po dušo ir garsiai klausė ausinuko ( pagailėjo šįkart kaimynų ). Va taip va. O paskui Ieva ir draugė A. važiavo į stotį!

Šeštadieniai man labai labai.

Taip!

Kaip tau pavyko, Ieva?

Kaip tau tai pavyko?

Sunku patikėti, abejoju, ar tu suvoki, kokia tai tau laimė. Čia kiekvieno bjauriojo ančiuko svajonė, tai, kaip yra dabar. Ir dar tas dalykas. Priedas prie apdovanojimo. Girdisi griausmingi veidrodžių plojimai.

Niekas kitas nesupras.

Nėra kada gilints į smulkmenas. Hohoho.

P.s: Jūs visi čia su tokiais klausimais prieš mane susimokėt, ar ką? Kažkokia prieblandos zona :).

Dar vienas senas geras.

"Grey's anatomy" 6 sezono pirma serija (dviguba!) jau laukia, kol pasiimsit. Aš JAU IMU. Nežinau, jaučiuosi kaip sugrįžus kokiam tolimam giminaičiui, apsilankius tolimoj gimtinėj arba dar kaip nors kitaip sentimentaliai. Pasiilgau visų tų gražių daktariukų. Nors mūsų klinikose iš bėdos irgi, žinokit, visai neprasti vaikštinėja!

Termometrai sudarinėja horoskopus.

Ryt ne į darbą! Ryt gersim arbatą balkone, ania? Mažuliai, kokie mes faini visi, nu kokie faini! Tik va vieniems vieni, kitiems kiti.

Ir ką ten tos problemos, visada gi jų bus. Labai tyngiu rašyti kokį nors neoptimistinį įrašą. Tik nepradėkit manęs eilinį kartą diagnozuot, sutariam? Jūs pvz. irgi visokiausių ten slogų prisigaudot. Gal, pavyzdžiui, man su imunitetu prastai!

Grįžau, vėl skamba vakarykštė daina. Gal jau keliam baltą vėliavą?

Naglis Šulija įspėjo apie rudenį.

Neduokit sau pažadų, kuriuos paskui pačios sulaužot, nesijuokit iš kitų įspėjimų, nepasitikėkit savim, nesakykit "aš save pažįstu", nesiginčykit, nespjaukit į šulinį. NIEKADA nesakykit niekada. O, mano mielos, kaip viskas paprasta! Viena daina visą vakarą. Kartoti - kartoti -kartoti. Tiesiog ruduo. Taigi to ir reikėjo tikėtis. Jazminai arbatoj tik viską dar labiau jaukia. Prasilėkti su vėju, susivelti ir sušilti. Gaudynių, slėpynių, nesvarbu, svarbu bėgimas, gaudymas, vėjas, greitis, bėgimas. Kuo toliau nuo tvarkos ir sulankstytų kelnių. Bėgimas dėl bėgimo, pabėgimas nėra tikslas.

P.s. : Kaukši net mano bekulniai rudeniniai batai. Pasirodo esmė yra kaukšėjime.

Nes rožinė vėl madoj.

Mano močiutė, kai kartais tenka atsigulti į ligoninę, yra pati gražiausia ir madingiausia močiutė palatoje! Ir kur nesipuoš, jei per tuos kelis kartus susivedžiau visas drauges, o vaikinai jai siųsdavo gėlių. Kai pasensiu, noriu būti tokia graži ir laiminga... Šviesus mūsų angelėlis.

Kas ką sutiko?

Jau artėja dvylikta, o Ieva tik dabar aptiko šitą gėrį! Taigi taigi, prasidėjo ruduo, ir, kaip minėjau, pasipylė mano "studijos" - patys nerealiausi serialai. Va dar vienas - "How i met your mother". Šitas skirtas kvatojimui, krizenimui iki ašarų ir panašiom pramogom. Labai tiks šaltais žiemos vakarais.
Dabar esu giliam svarstyme ar rinktis miegą ir ryt būti bent minimaliai žvaliai, ar laukti pirmos penkto sezono serijos.

Pilkas eilėraštis

Iš tiesų

Dar taip

Neseniai

Pagalvojau,

Kad nebepamenu

Viso to

Raudonumo.

Šiandien maudaus

Kaip meduj -

Saldus

Klampus

Sunkumas.

---------

Pasiilgau

Vyno taurės

Nurausvintų

Skruostų...

Gandas

Man patinka mieguisti rytai

Mano ryto arbata - vaisinė, iš puodelio su katinėliais, darbe.

Mintys prie arbatos:

• Apie tai, kad aš šiandien daug geriau jaučiuosi. Aš šiandien žymiai labiau geriau jaučiuosi nei vakar. KOLKAS.



• Apie tai, kad šiandien operuoja močiutę. Ir labai gerai, nes operacijos skirtos tam, kad žmonės sveiktų. Dėl to tai yra teigiamas dalykas.



• Apie tai, kad aš jau mintyse trypiu kaip laukiu žiemos ir KALĖDŲ. Vaje vaje vaje. Ir rytais bus taip šalta ir tamsu, bet nieko neįveikiamo megztiniais ir puodeliais arbatos, ir kris snaigės, ir aš turėsiu naujus žieminius batus, ir televizorius rodys visas tas kalėdines "Nemateko" ir "Coca cola" reklamas, ir pasaulis bus tooooks visas žiemiškas ir jaukus.



• Apie tai, kad kolegė parašė, jog įstrigo kamšty. Nuiminėju laiką, hohoho.



• Apie tai, kad aš žinau, kodėl dabar mano tokia gera nuotaika, ir nepasakyčiau, kad man tai labai patiktų, bet... tebūnie. Vistiek tai geriau, nei žinoti, kodėl mano nuotaika bloga.

Moterys mušasi geriau

Prisipažinkit, moterys, kad jūs ( visgi vadinasi ir aš ) esate šiek tiek plėšrios būtybės. Nu ką ten šiek tiek... labai. Tik jaučiu, kad su metais keičiasi kai kurie dėsniai, ir viskas, dėl ko ankščiau atrodė normalu plėšytis, šiandien atrodo trupučiuką kitoj šviesoj... Jeigu ankščiau atrodė normalu bartis, ginčytis ir rietis su draugėm, tai dabar apskritai neatsimenu kada tai buvo. Keista, bet dažniau jau tenka susigrumt su vyriška gimine. Bet čia, žinote, visai kitas kovos menas, kiti ginklai, nuoskaudos ir t.t. Be to, tai turi amžiną lengvinančią aplinkybę. Juk mes iš Veneros, jie iš Marso, mes vieni kitų tradiciškai stengiamės nesuprasti, ir pan. Nes iš tiesų, jei suprastume, tai... žodžiu geriau gal nereikia.

Šiandien buvo tokia diena, žinote... Būna, jauti, kad esi tokia pilna idomių jausmų. Ne pačių meiliausių pasaulyje. Nei tai pyktis, nei tai šiaip kažkoks agresyvo genas. TAČIAU aš pagalvojau, kad jau esu suaugusi mergaitė ir vietoj to, kad bergždžiai eikvočiau savo emocinį stabilumą, panikuočiau, isterikuočiau ir kramtyčiau nagus ( nors iš tikrųjų taigi NEDARAU AŠ TAIP hohoho), ir nusprendžiau nukreipti visą tą perviršinę energiją prasmingam tikslui, todėl neliejau visko kuriai nors draugei ant galvos, neaprėkiau be prasmės nei vieno vyr.g. atstovo, o tiesiog... šveičiau orkaitę. Dabar aš jaučiuosi labai subrendusi asmenybė.

Kai vyrai galvoja

Mano vakaro arbata

Šilta žalia arbata su jazminais. Mintys prie arbatos:

• apie tai, kad ryt vėl važiuosiu pas močiutę į ligoninę. Tos pačios klinikos. Močiutės dėka ten man jau viskas taip šiek tiek sava, taip šiek tiek įprasta. Tik liūdna, kad vis tenka grįžti, ir neaišku , ar šįkart su tom pačiom gerom emocijom išeisime... Bet optimizmas, optimizmas, ir dar kartą - optimizmas. Ir gurkšnis arbatos, jums leidus.
  
• apie tai, kad šiandien padauginau tų savo salotų. Nu ryt viskas, jokių papildomų pakartojimų po valgymų režimo. O tai teks pasipeikimą pasirašyt.
  
• apie tai, kad ryt Au. gimtadienis, ketvirtadienį - B. gimtadienis, kažkaip, žinot, senstat jūs čia visos ir visi aplinkui, mane irgi kažkaip paskui save tik traukiat traukiat... Aš taigi neturiu tokios galimybės kaip miela mano draugė A. džiaugtis jaunuomenės kompanija kiekvieną darbo dieną. Hoho.
  
• apie tai, kad aš jau laukiu savo būsimos ( būtinai ) fotosesijos, nes paskutiniu metu pradėjau įtarti, kad būsiu kažkur nukišus savo aistros objektyvui geną, o neduok dieve dar baisiau - išaugus! Nu ne, mano gerbėjai manau man to neatleistų!!!
  

Nuo šiol įrašus apie kavą keis įrašai apie arbatą, nes Ieva vis dar sąžiningai nebegeria kavos, pvz. A. sakė kad geriau vyras nei kava (čia nelabai žinau kaip man padeda, bet nu taip sakė), o va M.G. sakė, kad kenkia grožiui! ( Dar kažką minėjo apie sveikatą, bet čia jau tarp kitko žinoma), o mama nepataria gerti dėl mūsų su ja to paties aikštingo odos geno, kuris labai jau jautriai reaguoja į visus tokius piktnaudžiavimus.
Be to, turiu pripažinti, kad maniau, jog bus daug sunkiau išbraukti kavą iš savo raciono, bet atradau, kad arbata irgi labai geras dalykas, ją rinktis ir mėginti kartais net smagiau nei kavą. Ir kartais ją galiu gerti net BE sacharino. Vienu žodžiu vienas gėris.

paskuboMIS

Kai Ieva kur nors skuba, Ieva kalbasi su savim. Vaizdas toks - Ieva skuba iš dušo, ir kažkodėl pirmiausiai aunasi aukštakulnius, o ne rengiasi kaip visi normalūs žmonės. Tada džiovina plaukus ir, žinoma, už visur kliūna, todėl nuolat kažką burbuliuoja po nosim, junginėja kompakto dainas, nes net ir labai labai skubant muzikinis fonas must be tinkamas.

Tada Ieva neranda kurio nors vieno auskaro. Garbės žodis, iš nevilties galima bus pradėt derint po vieną skirtingą kiekvienai ausiai.

Dar Ieva visada linkusi skubėjimą priimti kaip sunkinančią aplinkybę, dėl kurios kalti visi kiti, išskyrus pačią Ievą, nes NU. O jei jau kaltas kas nors kitas, galima ir paniurnėti prie veidrodžio su akių tušu rankoj.

O prieš išeinant pasakyt garsiai - nu vat dabar jūs patys (arba tu pats, priklausomai nuo aplinkybių, kur išvis Ieva ruošiasi) kalti, kad aš atrodau taip, nors galėjau atrodyt gal net daug geriau, jei turėčiau bent 5 papildomas valandas. JŪSŲ BĖDOS. Hohoho.

Būti karaliene.

"Jis mokė mane jį juokinti, linksminti, - galbūt nežinodamas - kad svarbiausias moters sugebėjimas, kokį ji gali įgyti, yra sužavėti vyrą, apsukti jam galvą, kaip prisaikdinti jį tarnauti jai, net jam nesuprantant, kad įkliuvo į jos kerus. Jis tikėjo dainių apdainuojamų moterų galia, nekreipdamas dėmesio į savo irzlią žmoną, Kateriną Mediči, jis išmokė mane, kad moteris gali tapti vyro geismo viršūne. Moteris gali vadovauti armijai, jei yra jų idealas, jų svajonė: visada geidžiama, bet niekada nepasiekiama."

("Atstumtoji karalienė", Philippa Gregory)

Tik vieno vienintelio...

...kavos puodelio! KAIP AŠ NORĖČIAU.Jei kas nežinot, tai jau kokius keturis mėn. Nu arba tris, esmė kad labai ilgai aš jau negeriu kavos, nes tai yra nesveika ir pan. Bet jaučiu, kad šiandien galiu palūžti, jeigu žiūrint į šituos du, man patrauklesnis tas puodelis su kava... :/

Laukiu A., gal atkalbės.

Pa - rei -na !

Naujas Sex and the city filmas! Šiemet! Bliamba, geros naujienos, ką, moterys? ;)) Nors ir kokia aš šiandien vaikštantis lunatikas, bet šita naujiena tonizuoja. Kaip ir skudurai bei misteriai šaunieji.

Faktas

Ieva, tu esi visiška beprotė, kad keliesi penktą ryto , kai į darbą nereikia po savaitės maratono...Žodžių nėra. NĖRA ŽODŽIŲ! Nepavydžiu aš tau ryt, kai kelsies darban, oi nepavydžiu. Kur tavo protas, vaikeli...

Smth good

Užskaitau! :))

Žinokit iš tikrųjų man atrodo šita savaitė bus žymiai geresnė už praėjusią. Keletas dalykėlių :

• Šiandien aš žiūriu Gossip girl! O taip, trečio sezono pirma serija jau etery, siunčiamės ir Gossip'inamės.

• Šiandien kai kas visai neblogo paaiškėjo darbe;



• Kai kas gero apskritai vyksta, nors kai ko ir po velnių kaip ilgu laukt;



• Močiute, tu dar taip lengvai neišsisuksi, ir tikrai tikrai pasveiksi, šiandien man nieks neįrodys kitaip! :) (:***)



• Šiandien paprašiau vaikino asmens dokumento, ir jis man padavė laikinas teises, tą varganą lapuką, hohoho :)))

Baigiam juokus.

Ir Dovilė yra 100% teisi. Deja, mano mieli, mano blogás virto kažkokia kaltinimų/pasiteisinimų svetaine, kas jau darosi juokinga.

Pirmiausia, tai aš papraščiausiai nemėgstu pasakotis apie tai, kaip mane žmonės myli, nes nu ką čia prieš kitus maivysies... :) Tai taip išeina, kad į eterį patenka kai kurios man užkliuvusios neigiamos replikos apie mane. Pati sau ir su kitais pasvarstau, kodėl , kaip, kas čia taip galvoja, nors, kaip ir pastebėta, niekada išvadų, kad turėčiau keistis arba prie ko nors taikytis nebuvo.

BET.

Aš iš tikrųjų šitą komentarą pamačiau jau tada, kai buvau pasirengus rašyt panašaus turinio įrašą.

Aš esu visai patenkinta, kad apskritai gyvenime sulaukiu kažkokių reakcijų, o ne abejingumo. Ir vėl - BET. Kas pasidarė su blog'u? Pirmiausia, negaliu rašyti daugelio minčių, dalykų, nes:

• Žinau, kad mano blog'ą kartais skaito gimdytojai;


• Žinau, kad mano blog'ą skaito mano buvę, ir aš susilaukiu įvairių priekaištų, nors man jie dažniausiai atrodo nemotyvuoti, arba gražių prašymų nerašyti tam tikromis temomis, nes mano bog'as populiarėja, ir jį skaito jau ne tik jie, bet ir jų esamos draugės. Ach taip, kurioms apie mūsų su jais bendravimą geriau nežinoti. Komedija, ne kitaip.


• Ir apie darbą pvz. stengiuosi nutylėti... :)

Be to, jūs pažiūrėkit į komentarus - Ieva sako nori į Telšius, komentaras liepia NE. Ieva puošia savo įrašus erotiškomis iliustracijomis, komentaruose - kritika. Ir - o siaube! Ieva savo blogé daro klaidas! GĖDA.

Ir, mieli ponai ir ponios, nuo šios dienos taškas. Kritika? not interesed in.

P.s.: Dovile, įrašas apie kavą jau greit :))

Noriu į Klaipėdą arba Telšius.

Nu labas vakaras.

Šįvakar aš stebėtinai rami. Kodėl galvoju, kad šiandieninis iššūkis mane nuramino? Ogi todėl, kad nors man jau ne šešiolika, bet ir ne 25 ! Hohoho. Tų iššūkių dar yra. Ir dar bus, kaip matyt iš tendencijų.

Dar noriu pasižadėti sau, kad baigsiu rengtis kaip našlė, nešiojanti gedulą. Nekelia visai nuotaikos juodi apdarai. Gal ir kūdina, bet šmėkla būt kasdien vis mažiau norisi.

Dar klientas sakė, kad mano akys gražios. Šįkart sukaupiau visas jėgas, ir, paprotinta draugės A., tuo patikėjau. Nors, žinai, veidrody man tos akys kaip akys, nors tu ką...

Ryt vėl į darbą. Pamažu bandau įsivaizduot, kaip žmonės jaučiasi dirbdami kasdien.

Mašinoj suku ir suku tą pačią Mikos dainą...

Beje, vakar teko galutinai įsitikinti, kad aš ne visiems atrodau geras žmogus. Na ir tegul, tikriausiai ir nesu motina Teresė. Aš tik atsakysiu, kad aš nei geras, nei negeras žmogus, aš žmogus.

Aš moteris, aš darau klaidas, aš būnu silpna, bet aš būnu ir stipri. Gal nelaiku, gal pavėluotai, bet niekada ne per vėlai.

Trukdžiai

Pabūti su manim

Geriau nei būti su manim?

Pabūti -

Geras žodis.

Negašlus.

Nežiūriu niekur,

Tik tiesiai.

Lietuvos peizažai

Šiandien

Susijaukę...

---------------------

Nedainuok man į ausį,

Tu, kvailas stuobry,

Gerbk mano poeziją.

Pramušė...

Šiandien buvo diena Trakuose. Eiti, sėdėti, gaudyti rudeninius saulės spindulius, nepiktus, glostančius. Mašinoj grojo Mika ir aš snaudžiau. Visą dieną. Leisti sau snausti. Mintys vis dar susipynę, bet jau ramesnės. Manau, kad jau apsisprendžiau... arba sparčiai artėju prie apsisprendimo akimirkos. Ieva jums visada kalba ramiu žinančiu tonu, bet realybė tokia, kad aš nežinau. Bet artėju. Paklausykit šitos dainos. Dievinu. Pasirašau drugeliais, rožiniais šalikais, raudonais lūpų dažais ant veidrodžio, plazdančiom paklodėm, suteptais aviečių uogiene pirštais. Pasirašau, nutraukiu visus šilkus nuo langų, foršerus išvartau, susivėlus visa užantspauduoju savo vardą šaltu vandeniu ant veido. Nepamirši.
Žinot ką, aš vėl kursiu! Supratau šiandien prie ežero, kai sėdėjau su B. ir piešiau smėlyje.

O dabar... kalbėsiu aš.

Aš negaliu vėl sau leisti klaidingai pasirinkti. Privalau nuolat laikyti save suėmus į rankas, kaip žmonės sako. Gal aš iš tikrųjų ir norėčiau, kad viskas būtų ne taip komplikuota, ir aš vėl nutekėčiau kokiu pasitaikiusiu upeliu pasroviui. Žemyn tekėti yra papraščiausia. Tik išbristi sunkiau.

Aišku, jūs net nesuprasite, apie ką aš kalbu, o jei suprasite, vadinasi gerai mane pažįstate, ir nutuokiate, kas čia vyksta mano organizme ir gyvenime, kaip laikosi mano sąžinė ir moralė.

Mano pasirinkimai daugeliui gali atrodyti mažų mažiausiai keisti, abejotini, smerktini, klaidingi, gali, žinau, nes dabar būna akimirkų ,kada aš pati jais abejoju. Pasijaučiu silpna, kas yra pats blogiausias jausmas man, na nebent blogiau yra jaustis nuspėjama kitiems ir pačiai sau. Neperskaitysite manęs!

Bet įrodau sau kiekvieną kartą beveik per prievartą, kad vis dėlto čia yra tikrasis šiaudas, už kurio aš turiu laikytis dabar tam, kad pagaliau imčiau dėliotis viską savo gyvenime ne iš inercijos, lengvabūdiško abejingumo, o iš rimtų paskatų ir susikalbėjimo tarp šalto proto ir karštų jausmų, kurie manyje verda nuolat. Tik labai skirtingi.

Paradoksalu, kad šiuo metu aš naudojuosi tokiomis priemonėmis šitokiems prasmingiems tikslams pasiekti? Bet patikėkite, mūsų pasaulyje - vieni paradoksai.

Taip, dar kartą mane gyvenimas moko, kad po velnių ne taip viskas paprasta, kartais atkiša špygą, ir sako "kapanokis dabar kaip nori iš šitos košės, kur pati užvirei". Nu bet ir gerai.

Čia yra tokia gera mokykla... Kiekvienas savo mokyklą praeinam, ir turim daug ko, ko galėtumėm išmokyt kitus. Todėl niekada nespjaunu į patarimus, kurie prasideda "patikėk manim.." Nors kartais nei man tas žmogus autoritetas, ir gal jam 50 metų pvz., ir gal jis net nieko nepasiekęs šiam gyvenime, bet tada gal kaip tik iš jo man reikėtų mokytis? Todėl bent jau išklausau. O KIEK GALIMA BŪTŲ IŠMOKTI IŠ TAVĘS...

Gerai, nuklydau čia labai į visas puses, bet šitas įrašas yra reikalingas. Gal labiau man, nei jums, nes abejoju, ar tokio ilgio ir turinio įrašai apskritai yra skaitomi.

Šiandien toks simpatiškas vyras paėmė darbe mano vizitinę, sako "aš jums paskambinsiu". O aš žiūriu į jį, ir jaučiu, kaip mano akys sako " neskambink, labai prašau, ne - skam - bink".

Aš svaigstu vien nuo tos minties, kiek daug aš galiu. Ir tikiu, kad viskas bus gerai, nes netikėti yra per daug pavojinga.

Ir taip, aš vėl jaučiuosi graži.

Mika ir šiaip penktadienis.

Ai bet iš tikrųjų kiek nedaug tai Ievai reikia iki kardinalaus nuotaikos pasikeitimo:

• Apturėt bent porą smagių susitikimų su drauge
• Puikiai pavykusio sveiko patiekalo ( vadinasi pilno pilvo )
• Geros šeštadienio prognozės ( haha, ot šviečiasi geras laikas ryt, išskyrus gal darbą, nors anas irgi nemaišo )
• Plaukų dažymo
• Ir dar seno gero Mikos dainų, kurias prisiminiau, ir spirgėjau, kol siuntė mano varliška siuntimo programa, dabar groju ir plaikstaus šlapiais plaukais.

Čia pasitarkit su gydytoju ar vaistininku ir galit vartot kaip nuotaikos gerinimo receptą ;).

Myliu bučiuoju!

Nu kodėl aš nesijaučiu išsimiegojusi! Visiškai kvailas organizmas, nes man ryt į darbą, taigi pats kaltas, kad neišnaudojo šitos progos. Aišku, dar gali būti, kad išbudins dušas, taigi teks rėplioti iš lovos į vonią.

Aš čia taip naktį pagalvojau, žinote, kad kažkaip netyčia truputį per daug visus užsileidau "sau ant galvos". Kas nežino, ką reiškia tokia frazė, tai matyt pats turi problemų dėl savivertės.

Kažkaip va nejučia pamačiau, kad leidžiuosi žmonių truputį manipuliuojama, o šitai, žinia, visiškai ne mano būdui! Ir kaip čia taip galėjo nutikti? Gal užmigau ant savo nerūpesingos kasdienybės ir pamiršau, kad esu linkusi labiausiai mylėti ir gerbti save, o ne kitus? Gal kažkur pasąmonėje išliko informacija, kad man patinka naudingi žmonės, o nenaudingi žmonės - tik laiko gaišimas, išskyrus kelis atvejus, draugus, bet ir tie žmonės tiesiog labiausiai naudingi ir būtini prasmingai mano egzistencijai.

Taigi pasistengsim slėpti tą savo gėdingą žmogiškumą.

You are always on my mind ma friend! ;))

Kaip Ievai sekėsi pokalby