Ready to go

Are you crazy?

Ar girdėjote / matėte istoriją apie tai, kad vaikiškame žurnale "Flintas" atsirado komiksas, skirtas Drąsiui Kedžiui pagerbti /paminėti / papropaguoti?
Apie tai šį tą pasakysiu. Negaliu patikėti, kad taip išėjo, jog antrąkart apie šitą Drąsių rašau savo blog'e, tačiau tikrai neanalizuosiu pedofilijos temos. Šįkart apie patį "Flintą".
Man teko šiek tiek pabendrauti su ponu Sikstu R.,vienu "Flinto" redaktorių. Tuo metu kaip tik rašiau bakalauro darbą subkultūrų tema, o ponas S. buvo šiek tiek susipažinęs su mano kūryba anksčiau, bei užsiminęs, kad mielai peržvelgtų mano pasiūlymus ir idėjas, jei tokių kada turėčiau.
Ir taip atsitiko,kad viena tokia idėja subkultūrų tema kaip tik ir gimė, kurios čia neišduosiu ( o "Flinte", ką gali žinot, gal ir teks kada perskaityt ), ir kurią tada nusiunčiau ponui S. Ne itin turėjau laiko ir laisvų minčių susierzinti dėl to, kad mano pasiūlymas buvo atmestas. Bet taip tada ir pagalvojau - na, gal ne tas formatas...
Ir, turiu pasakyti, dabar matau - tikrai ne tas. Tas "Flinto" žurnalas tiek vaikiškas, kiek ir "Kakadu" laida - rimta publicistika.
„Niekur neparašyta, kad tai yra Drąsius Kedys, niekur neminima jo pavardė – stebėjosi kilusiu susidomėjimu žurnalo vyriausiasis redaktorius."
P.s.: Jau vien iš to alyvinio megztuko pažinčiau ponaitį Drąsių ir tamsoj!

Coffee addict. Again.

Juoda "Gurmans" amareto skonio malta aromatinė kava. Galima įsigyti štai tokiais pakučiais. Vienas pakutis - vienas puodelis kavos. Taip ragaujat, kol išsirenkat tą LABIAUSIĄ ir tada jau perkat kilogramą pupelių.       

Mintys prie kavos:

• Mmmm... Atleiskit, kad kartojuos, bet gal kas nors man primintų, kodėl Ieva buvo nusprendus mest gert kavą, ir kankinosi pusę metų? Be proto gerai su puodeliu apsikabint ir visais jutimų čiuptuvėliais jaust tą juodybę - uosti, skanauti, šildytis. Ir dar yra tas jausmas... Nu toks. Kava Ievai limpa.
• Viskas, ryt laisvadienis, vadinasi... prasideda visokiausi reikalai, nes žmonės laukia, kol Ieva dirba, ir kaupia visokiausius dalykus, kuriuos Ieva sužino vakare prieš laisvadienius. Taigi ryt Ieva kelsis anksti, ir visai nesiilsės pilvo išvertus iki kokios nors vėlyvos 10 val.
• Aš šiandien ryte, prieš važiuodama į darbą, vietoj mašinos radau tokį nemažą geltoną lapų kauburėlį. Taip kad penkiolika minučių smaginaus su šepečiu šluodama tuos lapus. Nuoširdžiai. Čia jaučiu kokia nors aliuzija į vaikystę ir žaidimus, pasakytų psichologai. Ir dar būtinai ką nors pasakytų apie seksualinę patirtį. 
• Nusipirkau pirštines. Lauksim progos išbandyt. Nenorėčiau kurį rytą prišalt prie vairo. Dėmesio - kas skaičiuoja kelintą kartą Ieva tai jau sako - aš pasiilgau žiemos.
• Mano meškinui atsitiko tokia truputį tragedija... Aš jį išmaudžiau skalbimo mašinoje ir išgręžiau... skalbimo mašinoje. Čia tokia gavosi atseit aliuzija į tai, kas laukia sekančio mano vyro? Haha. Ne, taigi Ieva trapi, švelni ir atlaidi, ir maždaug nuo šios savaitės dar ir kantri būtybė.
• Vakar išradau tokį dalyką, kaip nuolatinė oro cirkuliacija miegamajame, todėl įtariu, kad mano priešnaktiniai galvos skausmai gali stebuklingai baigtis. Nekomentuosim šito.

I am not! Beveik

Eating gets boring

Didelis puodas juodos mylimiausios kavos. Mintys prie kavos:

• Man skauda galvą. Aš nemėgstu , kai man skauda ką nors. Įskaitant ir galvą.
• Šią savaitę jau trečiąkart girdžiu, kad aš sudžiūvus. Neįtikėtina, bet kažkaip po kažkelinto karto tai tampa nebetaip panašu į komplimentą. Užtat dabar kankinuos su ryžiais (vakar kankinaus su grikiais), ir stengiuos maitintis kažkiek, nes gal nuo to skauda galvą? Kur mano apetitas bliūdui salotų su višta???
• Jei šią savaitę nepamatysiu ****, tai važiuosiu pas šunytę, kad mane išbučiuotų.
• Ryt vėl paskutinė darbo diena prieš penkias laisvas. Mmm... Ką veikiam savaitgalį?

Nebe tie laikai... :(

SHE is back. Kava yra vertybė.

Su manim vyksta įdomūs dalykai.

Atrodo, šiąnakt aš oficialiai mečiau negerti kavos. T.y. grįžau prie kavos. Čia kaip kam labiau patinka.

Sekantis dalykas, kas liečia tą kavą, tai, kad pasirinkau itin tikslingą laiką prie jos grįžti - naktį, kai nesimiega. Labai logiška?

Kad jau taip atsitiko, tai gal ir visai nieko, tuo labiau, kad A. šiandien kaip tik užsiminė, kad kam tas mano blog'o "popavadinimas" dienoraštis prie kavos, jei tos kavos mano gyvenime kokį pusę metų jau kaip ir nebuvo. Tai va dabar grįžo prasmė. Ir atgaivinsim rubriką mano kava, kuri vistiek yra labiau rubrikiška, nei jos antrininkė mano arbata.

O tai, kad man gal visai reiktų miegoti, aš demonstratyviai ignoruoju taip pat todėl, kad jaučiuosi kažkokia labai labai... nerandu žodžių. Nu maždaug kaip Lietuva bus aiškėjant kokiam 100-ajam pedofilijos/nekrofilijos skandalui, tokia ant sukilimo/revoliucijos/maišto/pilietinio karo ribos.

Ir, žinot, aš netgi ruošiuos iš tikrųjų kažką keist. Va pirmiausia tai vėl gersiu kavą, ir giliai tikiu, kad tai ŠIS TAS. Ir vėl nusiunčiau porą CV dėl darbo, ir vėl vaikščiosiu į pokalbius, ir šįkart tikrai išgirsiu kokį nors dėmesio vertą pasiūlymą. Nes nu kitaip, tai nafik. Nei aš ten tą profesinį pastovumą mėgstu, nei man iš jo kokios naudos yra. Geriau eit vabank ir nesaugot tos savo išsėdėtos darbo kėdės po užpakaliu.

O koleikas leisiu sau va šitaip įžūliai dėliotis savo dienotvarkę į naktį, kodėl neišnaudojus visų tokio gero darbo galimybių? Ir išsigydysiu tą nesamoningą kėlimosi devintą ryto virusą, nes seniai aišku, kad tai nenormalu. Normalu man yra naktį užsiimti įvairia veikla, kavai palaikant kompaniją, o ryte kavai palaikant gyvybines mano funkcijas darbe.

Ir dabar tikrai jaučiuos geriau.

Oro pilys, mano

Išgyvenu tokį laiką, kurių buvo vos keletas, o gal ir išvis nebuvo. Lyg blaiviu protu ir suvokiu, kad viskas, kas mano dabartyje yra, laikiniau nei laikina - butas nuomojamas, darbas vis dar ne tas, veidai tokie laikini, kad, atrodo, žiūrėdama fotogafuoti noriu tinkamu rakursu - nes teks nešiotis visą gyvenimą, ir tai bus viskas, kas liko - atminimas. Ir viską taip svarbu išgirsti, suprasti, pasakyti suspėti.

Bet kaip čia yra, visoj šitoj oro pily jaučiu, jog tai nėra netikrumas. Ne, kaip tik. Tarsi filtruotas vanduo - tai kas lieka, kai nėra laikinų dalykų - tu pats, tavo per gyvenimą "išvargti" žmonės, tavo valia, užsispyrimas, tavo tikėjimas ir tavo vertybės. Nes visi mes iš tiesų esame šis tas daugiau, nei mūsų blog'ai, mūsų vizitinės, mūsų telefono adresatų sąrašas. Esame, arba tikimės, kad esame.

Kartais tai teks pasitikrinti.

Look at me smiling

Daugiau šypsokitės, nes jūsų šypsena šiandien darys stebuklus. Tik nedalinkite savo šypsenos į kairę ir į dešinę, kitaip galite įsigyti galybę beviltiškai jus įsimylėjusių žmonių. Venkite pataikūnų – gali įklampinti į bėdą.

Hoho. Tai kaip dabar man pamatuoti tą savo stebuklingai galingą šypseną, kad neduokdie nepaveiktų masiškai, ir aš nebijočiau išeit iš namų pro besibūriuojančius gerbėjus? Čia, žinote, jau visiškas aukštasis mokslas. Kita vertus, gal galėčiau savo šypseną nukreipti tikslingiau, pvz. visu stiprumu nusišypsoti banke, ar šiaip kokiam labai turtingam klientui, ir tada kad pažirtų, kad sušlamėtų krentantys banknotai man į saujas.

Nes žinia, iš tų beviltiškai įsimylėjusių naudos ne itin... ( na logiška, juk beviltiški). O man tai labiau patinka su potencialu. Nu ne apie pinigus aš čia, aišku. Ieva apskritai yra antimaterialistė, tik šiaip mėgsta rengtis, valgyt, kvepėt ir pan.

O pataikūnų aš saugaus visada.

Šįryt paaiškėjo, kad visi mano vakarykščiai blogumai, drebėjimai iš šalčio ir galvos svaigimai tikrai buvo nuo apnuodyto skrandžio. Ir net stebėtina, kad kolkas tikrai jaučiuos gerai. Išsprendžiau problemą - nėra kada sirgti, žmonės. Judam, negulim.

It was not a very nice day

Labas, saulės mano. Nu šiandien ir diena. Kas išrado tą mintį, kad žmogui svarbu gerai išsimiegoti?

Aš šiandien nubudau 11.20, ir patikėkit, neatsimenu labiau sumautos savijautos. Nei tai bloga, nei tai gripas, kaip kokia zombis vaikščiojau po namus, nieko nevalgiau ir gailiai dejavau, kaip čia reikės prieš miegą šliaužti į dušą. Dar keista kaip sugebėjau kažką nuveikti. Mane paguodė tai, kad kai atvažiavo B., tai atrodė panašiai. Čia kas dabar daros, sraigių gripas puola?

Po dušo jaučiuos žmogum, bet įtariu, kad čia labai trumpam. Visos viltys į tai, kad ryt Ieva stebuklingai atsibus žvali ir geros nuotaikos, ir su eiliniu žvėrišku apetitu ( šiandien jo net pasiilgus buvau), nes ryt laukia daug visokių dalykų, o vienas iš jų, deja ( nu o gal ne deja ), darbas.

Ramus skausmas

Pirmąkart verkiau vairuodama. Kai akis užlieja toks šiltas rūkas, tamsoj susilieja mašinų ryškiai raudoni žibintai...

Kažkada gal buvo nuriedėjus viena pikta įžeistos savimeilės ašara prie vairo, bet šiandien taip verkiau pirmąkart. Ramiai, tyliai, skaudžiai, ir ne dėl vyro.

Ir kai išlipau iš mašinos, prie laiptinės durų mane į priekį praleido kaimynas. Pravėręs duris ir pamatęs mano "helouvyninį" makiažą turbūt pagalvojo, kad einu namo žudytis.

O aš tik graudžiai ir tyliai verkiau prie vairo, klausydama Lily Allen... Dar viena ašara kaičiant arbatą, ir... gana. Nebeverksiu šįvakar. Dar spėsiu.

Mission impossible

SMB get me!

O, kaip aš mėgčiau tokią dušo kabiną!.. Ir išvis gal net dievinčiau. O tie daikčiukai dar reguliuojasi kaip tik nori, ir aš įsivaizduoju, kad būtų labai tobula turėt tokį dalyką namie.

Pasakyta.

Say something.

Raudonoji arbata su jau beveik išvalgytais žemuogių gabaliukais.

Mintys prie arbatos:

• Nu ir kaip čia taip, vėl laisvadienis, ir vėl Ievą pasistengia visi pakelti, kad neduokdie nepamiegotų iki kokių nors gėdingų 9 ryto. Nesakykit, kad išsijungčiau telefono garsą nakčiai, nu nes kartais naktį žinokit galima sulaukti ir ko nors įdomesnio, nei kolegė, vadybininkė ar mama/tėtis/finansų konsultantė. Hoho.



• Vakar pasitikrinau paštą ir pašiurpau nuo tokio va laiškelio. Brrr... Savaime suprantama užblokavau šitą interesantą:

• Rytoj noriu į darbą labai. Nu man kartais tokios nesąmonės būna, jei pastebėjot. Nuvažiuoju į darbą, galvoju, aha, faina, bet namie kai grįšiu, kaip dar fainiau bus...


• Eilinį kartą sakau, kad mėnesio galas užknisa, nes reikia mokėt mokęsčius.
• Aš laukiu Kalėdų, sakiau?

Tegu būna...

Nu kodėl taip visada su manim - kas kitiems normalus dalykas, mano atveju - jau nesąmonė. Aišku, nu aš kitaip ir nenorėčiau, nes čia gi tas jau mano unikalumas. Kaip žinia, mano gyvenime dažniausiai pasitvirtina išimties iš taisyklės taisyklė.

O ar minėjau, kad kaip tik šiuo metu ruduo?

O vakar buvo taip

BU.

Neerzinti.

Raudona arbata su žemuogių gabaliukais. Mintys prie arbatos:

• Atsikėliau 6. Šeš - tą. O į darbą man šiandien nerekia.



• Sekantis dalykas, kurį dariau, tai pykausi su visu pasauliu. Nu ok, su tais keletu žmonių, kurie tam tikra prasme ir yra mano pasaulis. Aišku, labai dėl to nesijaudinu, nes jie mane pažįsta, kenčia, ir man visada atleidžia už tokius dalykus.



• Suvalgiau didelį puodą sriubos ir pekino salotų, dėl ko esu ne itin patenkinta, nes aš mėgstu šiaip jau aisbergo salotas, o ir apskritai tai nėra tie maisto kiekiai, kuriais Ieva maitinasi. Bet šiom dienom man galima daug daugiau, kaip žinia.



• Konspektuoju įvairią info apie fermentų veiklą, o A. dar atnešė "Nutukimo ir badavimo biochemiją", taip kad veikti yra ką.



• Dar šiandien vakare atvažiuos B., o paskui aš žiūrėsiu "Nusivylusias namų šeimininkes" ir gersiu arbatą.



• Ryt grįžtam prie režimo - važiuoju į darbą, ir pradedu tvarkytis finansinius reikalus, arba bent jau pradedu galvot apie tų finansinių reikalų tvarkymą, ir baigiu šlamšti.

Hating Alfa.lt

Nors nesu piktas žmogus, bet tikrai nekenčiu Alfa.lt straipsnių. Tiek laiko tylėjau, bet dabar jau neišlaikysiu.

Taigi šiandien Alfa lt. parūpino jums ir mums dar vieną išmoningą, švietėjiškais tikslais parūpintą, ir dar turbūt dėl to, kad bus visiems labai įdomus, straipsnį.

P.s.: Manau, drauge, čia yra mūsų šiandieninio pokalbio labai aiškus įrodymas, kad anų moterų yra jei ne dauguma, tai jų bent jau tikrai yra ( kaip aš dar ir abejojau ). Nes nei viena normali moteris negalėtų ramiai skaityt tokios rašliavos, o parašyt galėtų tik kokia nors frigidiška senmergė.

Taigi, pasak Alfa.lt, priežastys, dėl ko moterys užsiima seksu, yra šios:

• Seksas malšina galvos skausmą - o ne paprasčiau išgert vaistą, jei jau jum tokia kančia tas seksas?


• Dėl bučinių - Norint tik bučinių, paprasčiau būtų tiesiog... tik bučiuotis... ?


• Jas veda noras atkeršyti - Dieve Dieve... jei tik tiek moteris sugeba norėti... tai kam už tokį keršyti?


• Tai yra būdas numesti svorio - vienintelis būdas numesti svoriui yra mažiau valgyti, bet nu iš Alfa.lt tokių išminties perlų jau būtų beprasmiška tikėtis...


• Iš pareigos - čia, mano nuomone, žiauriau nei dėl pinigų...


• Iš užuojautos - tokiais atvejais net neturiu komentarų.


• Kad išlaikytų JĮ - ir vėl - o kam tau JIS iš tiesų, jei tu jo nenori?


• Dėl praktikos...

( Pagal solidųjį naujienų portalą Alfa.lt)

Ir tai yra VISOS PRIEŽASTYS. Pats straipsnis vadinasi "Tikrosios priežastys, kodėl moterims reikia meilės". Na aš nepradėsiu tų išvedžiojimų, kad seksas nuo meilės kartais šiek tiek skiriasi, bet jau atsiprašau ką reiškia "tikrosios"? Vadinasi tos priežastys, dėl ko meilės reikia, pvz., man, yra laužtos iš piršto?? Na aš kryžium gulsiu, bet nesutiksiu nei su viena iš šitų idiotiškų priežasčių.
P.s. Nr.2: O jausmas,trauka, aistra Alfos tikriausiai nurašyti į fiktyvias priežastis?

Pomidorinė sriuba be... pomidorų

Nes man tie pomidorai sriuboj nieko skanaus, nebent trinti.

Šita sriuba mane ypač gelbės šaltais žiemos vakarais. Sudėtyje neminiu jokių kiekių, nes kiekvienas juk deda tiek, kiek kam skanu. Tik patarčiau nepersistengt su citrinos rūgštimi, nes jos dėti reikia labai atsargiai. Nors sriubą darau pakankamai rūgščią, man taip skanu.

Reikia:

Kalafijoro

Moliūgo

Svogūno

Morkos

Ryžių

Česnako

Pomidorų padažo (natūralaus)

Citrinos rūgšties

Daržovių sultinio kubelio ir/ar sriubos prieskonių.

Daržoves supjaustom gabaliukais (svogūną ne per smulkiai), viska sudedam virti vandeny, įberiam ryžių, stambiai pjaustytą česnaką.

Suberiam prieskonius, įberiam rūgštelės (ragaudami).

Pabaigoje įpilam pomidorų padažo.

Skanaus. Labai neriebi, labai paprasta, ir labai karšta sriuba.

Mūza

"Nenorom jo išvaizda padarė Rutai įspūdį. Geros kokybės šundančio audeklo kostiumas, pagal specialų užsakymą pasiūti marškiniai su atsegta viršutine saga ir atlaisvintas puikus šilkinis kaklaraištis - Smitsas atrodė kaip žmogus, pasiryžęs ištrūkti iš visų varžtų: “Aš atidirbau savo, o dabar laikas pailsėti“, - toks buvo jo pranešimas aplinkai.“

Beveik tikras jausmas

Pradėjau jausti

Keistą trapumą,

Tarsi ėjau

Į dilgėlių lauką,

O ten - žemuogių

Pieva

Rugpjūčio.

----------------

Nustebimo

Nerodyti

Yra

Paprasčiau,

Nei laižyti

Žemuoges

Spalį.

Kintamasis - moteris

„-Ar nepasiilgote kitų kačių, Lidija?

-Jeigu visiškai atvirai, aš apie jas net nepagalvoju. Man Principesa yra jos visos, subėgusios į vieną.

-Pati katystės esmė.“ ( Adrian Mathews "Vaistininko namai")

Meilė ir draugystė

Kontaktuoju

„Jūs, moterys, nerandate laiko žemėlapiams ir kompasams. Jūs tiesiog neturite kantrybės. Jūs tenorite tiesioginio kontakto su tiesa, tik tiek. Tarytum papraščiausiai susikaupus ir sutelkus dėmesį į savo vidų tiesa ateitų pas jus kaip dieviškasis apreiškimas. Sezamai, atsiverk!” ( Adrian Mathews "Vaistininko namai")

Relaxed

Vakaro arbata: "Septyni samurajai". Meškauogių gal jau negersiu šiandien. Fu. Geriau lašelis brendžio į arbatą. Arba prie.

Mintys prie arbatos:

• Neišsimiegojus aš šiandien, bet tokia visai good mood. Neskaičiuosim to, kad visą dieną atsakinėjau į skambučius, ir klausiau apie įvairiausias intrigas darbe. Whatever, penki laisvadieniai, viskas toli toli. Bet einant laikui galiu nebetvert kol reiks į darbą, nes kantrybės pas Ievą, patys žinot, kiek, taip kad gerai, kad yra kas apie viską informuoja.


• Banke, kur lankaus nuolat, darbuotojos jau beveik mano draugės, taip šelmiškai nusišypso, nusijuokia iš atseit mano "bairių", nu žodžiu,labai sweet.


• Visai norėjau, kad šiandien būtų toks bjaurus oras kaip vakar, tada dar smagiau turėti laisvadienius, kai visi dirba. Hohoho.


• Va ne per seniausiai nužudžiau tokią dideliausią musę (turiu tokį joms žiauriai mirtiną purškiklį) ir išmečiau šaltais nervais į šiukšliadėžę. Gal dar pagyvensiu viena kokius metus kitus, žiūrėkit, ir kokį voriuką jau sugebėsiu taip... Bet kažkaip, pagalvojau, kad tpfu tpfu tpfu, nelabai pas mane čia vorų. O juos galima susiurbti dulkių siurbliu.


• Šildymo dar neįjungė, šildaus elektra, o naktį - trim kaldrom ir mintim.


• Persodinau visas gėles (Ieva turi nusipirkusi dvi gėles, ir labai didžiuojasi, kad nei viena dar nenumirė, o net gerai laikosi, nors vienos spalva gal ir šiek tiek abejotina).


• Ryt dieną norėčiau niekur neiti, o kad visi ateitų pas mane, ir rasti laiko savo "popieriniam" reikalam, nes šiandien, matau, ne itin radau.


• Šiandien garinau vištieną, daržoves, gaminaus salotas, tvarkiausi, nešiau šiukšles, ir man buvo GERA.

Apie normas

Daugiau, savaime aišku!

Žiūrėjimas

"Ji ne iš karto suvokė, kad žiūri į grindinį. "Tu galvoji apie praeitį, - būtų jai pasakęs Martenas. - Kai žmonės galvoja apie praeitį, jie žiūri į žemę. Kai galvoja apie ateitį, jie žiūri į dangų. "" ( Adrian Mathews "Vaistininko namai")

Nešifruoti.

Kai supranti, kad tame yra didžiulė prasmė, kai supranti, jog tai, kas atrodė netikriausias dalykas pasaulyje, kai staiga siekiamybė tampa vengiamybe, norisi sustabdyti laiką. Kai gyvenam, keičiamės, tampam vis mažiau primityvūs, kažkada nusprendžiam nebegyventi, taip "kaip kiti", vėliau stengiamės atsikratyti gyvenimo "dėl kitų", o dabar laikas išsilaisvinti nuo savo pačios muštro.

Aš nebenoriu daryti taip, kaip "daryčiau aš". Aš nenoriu daryti kitaip, ir galvoti, kad "taip aš nedaryčiau". Nes aš nežinau, kokia būsiu rytoj.
Šiandien kaip akmuo nukrito nuo krūtinės, toks sunkus ir didelis kaip gyvenimas, kaip atsakomybė prieš save pačią. O kai save gali tik pasveikinti, visas pasaulis atrodo šviesesnis.
Jaučiu, kad einu tiesiai, o visi kiti jūs liekate man už nugaros, arba einate šalia. Tik taip mes prasilenkiam gyvenime. Nekurkite mitų apie gyvenimo tikslą.

Rašytoja

Mintys prie arbatos "septyni samurajai": žalioji arbata, ananasų, mangų, papajų gabaliukai, kakavos kauliukai, kokosų drožlės, smulkintų raudonųjų sandalmedžių, šokolado ir vanilės gabaliukai (pasirinkau rašyti įrašą prie šitos, o ne meškauogių lapų arbatos, kurią gėriau prieš valandą, nes jinai yra šiek tiek švelniai šlykšti) :

• Patikėkit manim, nėra tokio blogio, kurio nepanaikintų geras antibiotikas. Haha. Šiandien jau darbe dingtelėjo, kad teks arba imti biuletenį, arba šiaip nusiplauti nuo darbų, bet čia gi ne mano tikslas, nes aš darbšti mergaitė, ir man patinka dirbti. Ko jūs juokiatės? Tai va, mane vėl išgelbėjo mama ir močiutės receptas, nu ilga istorija žodžiu. Dėl savo seno draugo uždegimo aš kaltinu tuos kiaules, kurie dar neįjungia šildymo ( kai įjungs, kaltinsiu kitus kiaules - politikus, ar kas ten išrado mokęsčius).


• Kol namie dar šalta, gal, mieli mano, keičiam vyną į brendį? Ir šilčiau, ir prie arbatos labiau tinka...pasirašau.


• Kažkaip šiandien pajutau savo jutiminiais radarais, kad nemažai kam šiandien buvo nekokia diena. Na, man diena buvo nieko. Nuotaikos prasme. Nes ko depresuoti gal netgi buvo ( kai reikia, tai visada gi randam ), bet man, matyt, nereikėjo.


• Šiandien pradėjau savo savanorišką akademinę veiklą. Labai įdomus jausmas prisiminti, ką reiškia rašyti ant popieriaus, ypač turint minty, kad universitete dažniausiai tik dėliodavau varneles testuose, o darbe nerašau -pasirašnėju.


• Šiandien, įsijautus į rašymą, išsitraukiau savo popierinį dienoraštį! Omg, kad žinotumėt, kaip viską išklojau. Ir be jokių raktinių nesąmonių. Ten ir keiktis kažkaip paprasčiau...hoho. Kitaip tariant, ne spaudai.

Žalioji arbata. Kenksminga?

Niekas neabejoja, kad joje yra daug antioksidantų, kurie naikina bakterijas ir pasižymi antioksidaciniu poveikiu.

Įrodyta, kad žalioji arbata veikia kaip antioksidantas todėl, kad joje yra tam tikros rūšies polifenolio, kuris apsaugo nuo žalingo laisvųjų radikalų poveikio arba juos neutralizuoja. Tačiau jei produkte tokių antioksidantų yra ne vienas, bet keli, atsiranda medžiagų, vadinamų taninais.

Kaip tik dėl taninų kai kurie augalai ir vaisiai pasižymi karčiai sutraukiančiu skoniu, pvz. persimonai. Taninai lengvai oksiduojasi, dėl to jie gali virsti tanino rūgštimi, kuri koaguliuoja baltymus. Tanino rūgšties turinti arbata neigiamai veikia skrandžio gleivinę, dėl to yra didesnis pavojus susirgti skrandžio ligomis, pavyzdžiui, opa. Nuo tanino rūgšties skrandžio gleivinė tiesiog nyksta.

Taip pat nepamirškit, kad parduotuvėse parduodamos arbatžolės daugiausia užaugintos naudojant chemikalus.

Patarimai:

• Vartokite ekologiškai užaugintas arbatžoles;
• Arbatą gerkite tik po valgio;
• Arbatos išgerkite ne daugiau kaip 2 - 3 puodelius per dieną.

P.s.: tas pats ir su kava bei juodąja, kiniška arbatomis. (Pagal H. Shinya)
Pagalvojau, kad gal bendrai pati gersiu tą žalią, pasak mamos, "kokybišką ir tikrai gerą arbatą" iš kažkokio ten užsienio, kurią atidavė man, nes pačiai buvo neskani, o aš jau buvau pasiplanavus sugirdyti ne patiem mylimiausiem svečiam.

Nedovanosiu

Vos nepamiršau pasakyti, kaip mane šiandien išdūrė Gan'bėjus. Mylimiausias mūsų Gan'bėjus... cezario salotas man atnešė sumaišytas su majonezu. Tai yra baisu. Net komentarų, žinokite, trūksta.

P.s.:Tekėk už manęs.

Ievai skauda koją. Nu nervina :/

Viskas, dabar jau faktas visiškas, kad kažkas su manim is wrong, arba anos metastazės jau išplito. Šiandien buvau filme. Aš ten norėjau tikrai tik dėl to, kad dievinu pagrindinę aktorę . Bet, aišku, be viso to aktorės gerumo, teko apturėti visą filmo "siužetą". Vieną iš tokių, kai žinai ne tik kas bus, bet ir tris tikslias bei akivaizdžias frazes į priekį. Ir, reikia pasakyti, visada tolerantiškai žvelgiau į tokio tipo filmus, ir į šitą turbūt būčiau taip žvilgterėjus, bet, kaip sakiau, kažkas yra wrong . Mane erzino herojaus "pleibojaus" įvaizdis, nes nu tai taip kasdieniška (!), mane neišpasakytai erzino filmo pabaiga. Ne, aš visgi nesu nusiteikusi prieš geras, net prieš romantiškas pabaigas, bet gal jūs žinot, kodėl man iš galvos neišėjo mintis, jog ne ten ta romantika slepiasi? Žaviausia, kad dar nesugalvojau kur, nors šitam įraše kaip ir turėjau parašyt...

O kaip jum būdas pasipiršti prekybos centre prie kasos? "Sumokėsiu aš už tą tavo orbit. O ar tekėsi už manęs?"

Apskritai, tai savaitgalis buvo fun - 9/10 - nes gi reik nuimt tą baliuką už nenuvažiavimą į Vilnių (haha) ir dar dėl to, ko nesakysiu.

Kam reikalingi vyrai ( t.y.kam reikalingi DAR)

Rašau skubiai, nes laukiu B. iš parduotuvės grįžtančios su vynu ir sušio ingridientais.

Tai o pasakyti turiu, kad NU OK. Gal iš tikrųjų YRA dalykų, na KAI KURIŲ mažų ( sąlyginai, aišku) dalykų, kurių namie susitvarkyti viena mergina gali ne itin. Nu, aišku, aš čia apie save, nes gal ten ir yra kokių feministinių eksponatų, kurios su plaktukais, replėm ir kitokiais daiktais moka dirbti įvairius darbus, išmano techniką, kanalizaciją ir vamzdynus, bet aš tai ne.

Atsimenat, buvo pas Ievą tokie kaimynai viršuj, kurie su savo remontais žudė Ievos nervų ląsteles ir pasičepsėdami mėgavosi, kiaulės. Tai va, jie trumpam buvo grįžę! Ir kaip tik tą dieną Ievai iš po spintelės ėmė tekėti vanduo... Vanduo!

Gal, dabar kai pagalvoju, ir gerai, kad jie neatidarė man durų, kai aš ėjau bartis visa pasipūtus ir pikta, nes nu... Būčiau savo laiptinėj galutinai pagarsėjus kaip agresyvistė. Tada prašneko mano VYRAI. Ai, nepasakosiu čia, nes juk tai yra šiek tiek gėdinga, bet nu ten pasirodo visai tie kaimynai (šįkart!) buvo nekalti. Šįvakar jau bus sutvarkyta. Ir, savaime aišku, ne moters...

Cause i say so

Ar jūs suvokiat, mano mieli bambekliai, kaip yra NUOSTABU, kad šiandien mums išaušo rytas??

Prilis vandenyną

Dabar, kai jau rytais būna tamsu, aš galiu įsivaizduoti, jog jau žiema. Žinote, nesakykit, kad be reikalo šaukiu žiemą, nes juk tada bent jau būna šildymo sezonas ir nereikia jungti šildytuvo atsikėlus ryte.

Tai va tokia žiemine nuotaika atsikėliau šiandien ir net išsitraukiau iš spintos savo šiltesnįjį paltuką iš spintos. Paltukai pagal šiltumą yra keturi. Ir dar vienas tas, kur draugė B. rengiasi, kai ateina pas mane pasėdėti balkone prie cinamoninės žvakės.

O tada išėjau į lauką, ir, kol nutipenau tuos kelis žingsnius iki mašinos, spėjau pajust, kad visiškai čia šiandien nešalta, o dargi šalia viso to - ir lyja! Nu tai jums tikrai taip geriau, nei žiema? Visą dieną lyja. Lyja lyja ir lyja. Aš mėgstu lietų, bet nu VISĄ DIENĄ?

Vakar pas mane svečiuose buvo seniai matyta draugė Au. ( prašom skirti nuo draugės A.), ir tikrai nemažai dar jai nepapasakojau, ką prisiminiau, kai išėjo. Bet gal iki kito susitikimo jau turėsiu ir naujų dalykų, nes šiandien paaiškėjo tokia tikimybė, tokia dar labai visokeriopai svarstytina, žinoma, bet ir vėl naujas kabliukas.

Hoho. Būtų gal nieko, šampano vonios.

"Labutis"

Ok, Jonelis čia buvo visai niekuo dėtas...