Bent jau šią minutę tai svajoju kaip grįšiu namo, užsidėsiu kokį maišą ant galvos, ir nieko nenorėsiu apie nieką žinoti. Taip taip, šitaip "gerai" prasidėjo mano rytas. Ir nesibaigia vis dar. Kita vertus, bent jau atsikračiau puse savo plytelių- pervežiau į butą iš buto. Prieš darbą! Viena! Nu tai kas, kad dvi (tikiuos tik dvi) suskaldžiau. Nu tai kas, kad pamečiau vieną savo mašinos raktų komplektą. Kaži, kur dabar reiks slėpt mašiną nuo kaimynų tą likusį mėnesį, jei neatrasiu? Statysiu prie kito namo ir kulniuosiu iki namų. Dar baigėsi dujos. Užsipyliau benzo. Ir viskas iki darbo! Ir "beveik" nevėlavau. Gerai bent jau, kad darbe būna kavos, čia labai šilta ir galima įsijungt blog'ą. Pasijauti beveik kaip namie. Ir nors sniegas yra gerai, man kelia įtarimą tas mano čiaudėjimas, kad jį kur bacila. O man vakar sakė, kad velnias manęs neims. Pažiūrėsim, pažiūrėsim.
Ai taiptaiptaip - tiesa - užtat ryte susipažinau su savo jaunaisiais artimiausiais kaimynais - bent jau vyriškąja jų puse (naa, negi su moteriškąja aišku...) ir šuniu. Šuniukas labai norėjo pas mane į svečius, o kaimynėlis sakė, matai, mūsų nekviečia... O dar sako, gal mašinytė neužsivedė, kad taip greit pareinat, tai neee, sakau, šiaip čia šį tą pasiimti reikia ( ne esmė, kad plytas tampau, blyn padėjęs gal būtų, bet va pvz. draugė A. tai jau tikrai turėtų žinot, kodėl aš šiokį tokį didžiulį jaučiu gėdos jausmą būtent prieš tuos kaimynus), ir net kažkaip gal būčiau paraudus, jei ne pudra. Taip kad nėriau lauk. Pradėjau megzt įdomesnes pažintis tada, kai išsikraustau (pienburniai, kur laiptinėj rūko, nors vadina mane drauge, ir pusamžis laiptinės bobų kolektyvas nesiskaito).
O šiaip tai galvoju optimistiškai, kad gal ir blogiau būna, kaip manot? Papasakokit, kaip Jums nesiseka, ką? Man bus smagiau.
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą