Sąmonės galios

Saviįtaiga yra labai galingas dalykas. Pavyzdžiui, būna, pabundi, ir galvoji o ne, kokių šiandien man visokių nesąmonių reikia veikti, ir kaip aš nenoriu. Bet jei taip galvosiu, visa diena bus nieko verta ir aš nespėsiu pasimėgaut paskutiniu laisvadieniu prieš darbadienį. Aišku, aš, kad būtų paprasčiau, pasitelkiu saviįtaigą -tiesiog imu to darbo laukti. Galvoju, nugi va kaip ten bus gerai. Ir man tai tikrai pavyksta! Paprasta - man mano darbo stalas nėra baisiausias dalykas pasaulyje.

O tie nervinantys dalykai yra šiek tiek sudėtingesni. Jais reikia atsikratyti. Todėl aš stengiuosi juos atlikti kuo greičiau, pagal nemalonumo skalę. Pradžioj - patys nemaloniausi, paskiau - tie, kur pusė bėdos, o malonumui - visas didžiausias likęs laikas.

Šiąnakt sapnavau sapną, kuris būtų buvęs košmaras, jei būčiau nubudus šiek tiek anksčiau, bet ten sapne viskas gerai spėjo baigtis. Ir kažin, kaip čia geriau - ar nubust nuo ne itin gero sapno, ir galvot, ot kaip viskas iš tikrųjų yra geriau, ar nubudus nuo be galo malonaus suprast, kad nu ne taip čia viskas jau tom rožėm ir gladijolėm klota... Bet tai vėl - pasitelkiam saviįtaigą ir šliaužiam į dušą.
Vistiek jaučiu savy tą tokią įtemptą pavojingą stygą, kur pertempsi - nutrūks. Atsargiai, piliečiai, su manim.