Nesimiega.
Vėl svajoju, kaip ištipensiu šiltą vasaros rytą, kai žolė dar bus šlapia, gerti kavos į balkoną. Pasiilgau. Žiūrėsiu į medžius, žolę, jokių praeivių, jokio veiksmo. Žiūrėsiu sau giliai į širdį. Ir greičiausiai jau turėsiu kitą troškimą, arba kitą laukimą, nes dabartiniai jau išsipildė. Išsipildė. Dar iškišiu nosį į laiptinę iš mylimos kaimynėlės sviestuko grikių košei pasiskolint. O jei viskas dar geriau? O jei vieną dieną viskas virs TAIP gerai, kaip net neįsivaizduoju? Ar būna taip? Vis nutinka, kad gaunu tai, ko labiausiai noriu. Netgi tai, ką netikiu, kad galiu gauti. Na ar ne taip? Pripažinkit. Juk taip. Taip buvo bent jau iki šiol. Nežinau kodėl, gal šiek tiek pasistengiau... o labiausiai norėjau. Dideliu dideliu rožiniu gauruotu noru.
Dar bus gėlėti guminiai botai. Jais apsiavus kuisiuos po gėlių darželį. Dar niekad neturėjau gėlių darželio. O jūs?
Ir viskas prasideda jau netrukus.
O dar yra jis... Neįtikėtinai stipriai yra. Ir aš nežinau, ko man dar norėti...gal kad pakeltų algą? Tada pilčiaus apelsinų aliejus į savo oranžinę vonią kasdien, dabinčiausi perlų karoliais ir vaikščiočiau operon. Tik va, niekada nevariau Dievo į medį.
Ir gal kažkam atrodytų, kad nieko aš tokio gero visai neturiu.
Snobai...
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą