Nes aš esu labai gera

Visai čia nieko smagaus su tais chorų ir duetų karais vakarą leist. Ne ne. Geriau, kai per tuos karus vyras šalia guli, ir gali jį visaip judinti ir kalbinti, ir klausinėti visokių dalykų. Nu bet nėr šiandien. 

Su panom aš išvis televizoriaus nežiūriu, kaip kad jau čia neseniai buvo pastebėta. Užtat kad turi vykti pokalbis. Nes, sako, kai įsimyli, tai su žmogum gera tylėti, arba bent jau gulėti ramiai.Nu ok, visai ramiai Ieva sunkiai guli, bet čia supratot mintį. Moteriška meilė draugėm ne tokia. Susirenkam, kalbam, veikiam, geriam, skirstomės arba einam miegot. Bet apie ką aš čia.

Jei jau šiandien palikta viena, tai gal tikrai atsidaryt vyno butelį? 

Šiandien darbe nutiko tas efektas. Na, kas nežinot, tai aš labai reaguoju į žmogaus kvapą. Jei pajuntu kokį vyrą kvepiant mano vyriškio kvepalais, tai matyt smegenėlėse įvyksta trumpas jungimas, ir aš staiga pajuntu tam žmogui išskirtinę simpatiją tuo momentu. Na, gal ne tokią, kad šokčiau ant kaklo, bet kažkas vistiek neeilinio. Tai būtent taip šiandien buvo. Buvau maloni žmogui, va jum, būna ir taip.
 Ir, beje, nutiko IR VĖL toks dalykas, tiesiogiai susijęs su manim ir šituo blog'u, ir aš nieko negaliu rašyt apie tai. Ot nekenčiu. Ot nekenčiu, nes och kaip man čia būtų pasireikšt. Ajajaj, nagelius niežti. Na bet TIEK TO. Vat čia matosi dabar, ant kiek aš doras, nepiktybinis žmogus.