O vakar buvo taip.

Man vakar buvo labai bloga.
Ne dvasiškai bloga.
Ne kaip nors ten "kaip man blogai, nes JIS neparašo jau trys valandos" bloga.
Vakar man buvo fiziškai bloga.
Vakar netgi, nu atsiprašau, už rusų , bet man buvo chujova.
Kažkur nuo ketvirtos ryto. Man buvo karšta, buvo šalta, pykino, ir aš ilgai lankiausi savo nuomojamoj vonioj, kartais pasvajodama, kuomet gulėjau ant plytelių, kad va, būt smagiau, jei čia būtų mano naujoji būsimoji... Man skaudėjo galvą ir man buvo silpna. Ir dar kažkaip sugebėjau pasitempti nugarą. Kaip mama sakė, spazmas. Tas spazmas man džiaugsmo irgi nepridėjo.
Kažkokiu būdu sugebėjau nuvairuoti (!) iki vaistinės, ir ten pamilau vaistininkę, nes ji buvo labai maloni, mane paguodė, ir pasakė kaip elgtis. (Vis norėjos jai paaiškint, kad čia man ne nuo, pvz., gėrimo, bet tiek to.)
Aišku tie, kurie mane vakar guodėte, buvote tikri šaunuoliai, nors aš ir pabusdavau nuo jūsų sms ar skambučių ir tuo metu kankindavaus, bet tai vistiek buvo labai malonu. O tie kurie žinojot, bet manim nesirūpinot, buvot tikri kiaulės, ir aš jūsų nemyliu. Haha.
Stebuklas yra, kad šiandien aš jaučiuos puikiai, nors dar geriu ramunėles darbe, ir pietums valgiau mamos vakar atvežtą ryžių košę. Labai nuostabią ryžių košę, nes gi mamos.
Kaip yra gera, kai yra nebloga!