O kam man apie tuos kitus rašyti? Labai neįdomu. Ėmė spyriotis Ieva.
Kiti yra... na jie juk tik kiti.
Mano blog'as yra tuštybė. Tikriausiai. Bet aš tuom irgi kai ką noriu pasakyti. Pirmiausia tai, kad, Ieva, tu kartais gyveni tuščiai. Labai. O gal ne kartais. Ir kartais negalvoji rimtų dalykų, kartais nekuri prasmingų tekstų. Nors gali. Bet nenori.
Aš nenoriu apsimesti, kad esu ir elgiuosi labai protingai didžiąją savo laisvalaikio dalį.Man visai ne gėda klausti klausimų, aš žaviuosi protingesniais už save. Tik ne moterimis. Nes -esnės moterys moterims iš principo privalo nepatikti. Aš taip manau. Man nepatinka.
Deja deja. Auditorija gal ir turėtų dominti,tačiau šiaip jau aš visada mėgau maivytis ir save guosti, kalbėtis su savim (kokia pakvaišėlė) ir save pati pabarti. Užtat čia viskas man. Man man man. Ne jums. Užtat nerašysiu jokių pažintinių straipsnių apie ekologiją.
Bet jūs man pakeliat nuotaiką :*
Labai laukiu ilgojo savaitgalio, nes jis pabaigs trumpąją savaitę, kuri yra įtempta.
Kasvakar noriu grįžti namo, kur širdis dainuoja. O ir nuo trumpalaikės panikos pasveikau. Sugadino tik vieną dieną. Bet vistiek. Labai pykstu dėl to, ir maniau,kad paprastai esu žmonėms negailestinga, todėl keista girdėti, ir suvokti, jog taip ir yra - mano gerumu visai įmanoma manipuliuoti. Bet čia tik todėl, kad mano atmintis tokia - aš blogybes nurašau ir pamirštu. Kad gyventi smagiau būtų. Bet ta riba juk kažkur vis dėlto egziztuoja, ar ne?
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą