Kulniukai ant sniego praranda prasmę

Šiandien nuosavai mamai pakėliau kraujospūdį, paskambinus penkiolika minučių po atvykimo į darbą. Atsiliepus ji taip bijojo išgirst tokį vieną iš pažįstamų Ievos balso tonų, pavadinkime jį "Smth is rong with my car", kad net atsiduso išgirdus katiniškai ramų rytinį labas, kuris reiškia, kad Ieva siurbtelėjo pirmą gurkšnį kavos, ir dar nėra pasiruošusi kibti į darbus, bet rytiniam paplepėjimui - visada.
Taip, šiandien vairuotojai visi kaip karvės ant ledo, bet smagiausia buvo langus prasikrapštyt prieš važiuojant. Aš nežinau, kaip jums atrodo, bet man tai regis, kad jau laikas būtų šilumai. Bent jau tokiai, kad nebūtų šalta, kad nebūtų slidu, nebūtų to sniego ant žemės, nes einant nekaukši bateliai...
Blogai per užgavėnes žiemą išvarėt, lašiniuoti riebaluotų blynų valgytojai!
Užtat šįryt mane labai džiugina rausvieji (iš tikro tai rūžavi) mano nagučiai.