Lovos reikalai ir dar šis tas.

Šiąnakt dar kartą bandžiau miegoti neištiestoje lovoje, t.y. viengulėj. Taigi labai aiškiai suvokiau, kad, matyt, viskas, į vaikystę nebesugrįšiu, ir tokia lova mano miegui, net tada, kai viena miegu, nebetinkama. Todėl naktį nuverčiau šviestuvą, sukėliau triukšmą, bet vistiek apgraibomis ištiesiau lovą, labai "tvarkingai" paklojau patalynę, o bet tačiau tada galėjau vartytis, gulėti kryžium bei kitokiom figūrom, ramiai užmigau ir sapnavau gražius sapnus. Man taip atrodo.
Išvis, aš šiandien tokia teigiama kažkokia. Na, bent jau savo atžvilgiu. Nepanikuoju, nevarau savęs į kampą, net gal visai nestresuoju ir dirbasi gerai, laikas eina greit, o namo, kaip visada, noriu.
Beje, kas mane norėtų sušelpti kokia neskaityta knyga? Pažadu, kad jai nenutiks taip, kaip Auksės knygai. Subinės tie vagys. Ką negalėjo palikt? Taigi svoris papildomas. Matyt, intelektualai.
Nuotaika gera. Ir man net nebloga nuo minties, kad po darbo eilinį kart - į banką. Baisinga bankininkė pasidariau paskutiniu metu.