Man patinka dori ir kultūringi žmonės.

Nėra durnesnio jausmo, nei gėda dėl kito žmogaus. Ir tokia žiauri, kad kaip strutis galva į smėlį kastis norisi. Dar galima būtų gyventi, jei ta gėda - dėl artimo savo - draugo, giminaičio, ar pan. Bet tai NE, čia dėl kokio tai...

Ai.

Apart tos gėdos, tai man ir šiandien gera nuotaika. Kas kad yra bjaurybių, bet užtat diedulis degalinėj šiandien su manim maloniai pasišnekučiavo. Toje degalinėj, kur aš visada piluosi degalus, yra du dieduliai. Vienas iš jų yra malonus, o kitas gnyda. Tas, kur gnyda, ne tik kad nieko įdomaus nepapasakoja, bet dar ir išprašo mane iš mašinos, mol, nesaugu. O kai malonusis būna, tai su juo net ir smagu visai pastovėti ir pakalbėti. Problemos gal ir nebūtų, bet aš jų neskiriu. Nieko čia nuostabaus, ranka numoja mano artimieji, Ieva pastabumu niekada nepasižymėjo, savo motiną ir tėvą gatvėj aplenktų, o čia kažkokie dieduliai degalinėj...
Tai va, gaunasi kaip loterija. Kurį diedulį išloši.
Ir šiaip, šiandien man pirmadienis. Visi, kas klausia, sužino, kad Ieva laiko mašina grįžus iš praeities. Nes Jis man primena savaitgalį, vadinasi jei vakar dar tęsėsi savaitgalis,  tai po jo būna pirmadieniai. Vadinasi, turim trumpesnę savaitę!
Taip, man viskas gerai, diedulis man galvos nesutrenkė.
Ir aš pavalgius.
Bučkis visiems geriems žmonėms. Kultūringiems.Nekenčiu chamų.