Jau taip banalu, ir taip įprasta - kodėl tiesiog neįmanoma sau pasakyti Ieva, tu niurzga, taigi tau pms, ryt tu jausies geriau, ir baik šiandien visiem ūžti galvas ir gadint nuotaiką. Jo, gal ir būtų galima, bet tą baisiąją dieną (dažniausiai tai būna viena žiauri žiauri diena per mėnesį) aš tiesiog negaliu patikėti, kad ryt jausiuos ir galvosiu kitaip.
Bet ateina kita diena, ir viskas būna jei ne gerai, tai tikrai daug geriau.
Bet gana apie tą biologiją.
Šiandien mane pasiekė dar vienas gandas. Šįkart apie tai, kad aš esu pasikėlusi. Haha. Tokių gandų net nevertinu kaip kritikos, čia kažkas panašu į čiaudėjimą ar žagsulį- kažkas išleidžia garsą, bet jame - nulis prasmės. Dar aišku, priklauso nuo čiaudėtojo - gal jam, pvz. sloga, ar šiaip kokia protinė negalia.
Ryt į darbą. Ne itin savaitgalis, sutinku, ne itin. Trumpas toks, nepailsėjo niekas, o dar jei vyrai į karą išeina...
Va iš ateinančios savaitės darbe nemažai tikiuosi - aiškumo, ramybės, tvarkos, žinojimo. Na, atsipūsti kuriam laikui būtų gerai.
Linkiu skanios sekmadienio vakaro arbatos ir karštos vonios.
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą