Režimas, ta prasme, prasideda.
Ne, nu tikrai, kokia aš esu šauni, žinokit. Va vakar, paliepiau sau pratintis prie režimo, ir šiandien jau padariau nerealų pirmą žingsnį - atsinešiau pietus į darbą. Mano įpročio kasdien brangiai pietauti atsisakymas būtų didžiulis postūmis į priekį, nes visų pirma - maitinčiausi dar sveikiau, sutaupyčiau pinigų ir vykdyčiau režimo planą.
Maisto atsinešimas į darbą yra ne toks jau paprastas dalykas. Pirmiausia dėl to, kad aš pati tą maistą sau turiu vakare pasiruošti, nes o kas kitas man paruoš? Maxima?
Bet juk mano naujoj virtuvėj smagu. Taip kad vakar nepatingėjau. Man asmeniškai, labai keista gaminti maistą vakare, kai visai nenori valgyti. Tiesiog gaminti, nes reikės rytojui. Aišku, labai gerai pratintis, nes ateity žadu ruošti vyrui valgyti, ir tikrai nesitikiu, kad tokį patį maistą kaip sau. Aš būsiu labai gera žmona, manyčiau.
Haha, čia toks truputį marketingas gavosi, bet esmė, kad aš ruošiuosi netingėti ir kasvakar sau pasiruošti lauknešėlį.
Dar vienas valgymo atsineštinai minusas yra žinojimas, kad darbo spintelėje yra gardieji pietūs. Nuo pat 8 ryto. Taip sau sėdi, ir žinai. Ir kažkodėl daug sudėtingiau išlaukti tos 12-os. Kolegė sako, valgyk anksčiau, bet taigi aš negaliu - ne tik kad nesusikursiu naujo režimo, bet ir išsimušiu iš bent jau to, ką ilga laiką turėjau: vienintelis maistas darbe iki 12-os - kava.
Bet, kaip jau minėjau, aš esu itin šauni, ir sėkmingai sulaukiau pietų, pasisotinau, ir ramiai sau geriu pietinę kavą.

0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą