Vis dėlto. Savaitė panašu baigsis taip, kaip aš ir norėjau - įneš pakankamai tvarkos ir nusiraminimo. Iki sekančio, žinoma, bet. Judam juk į priekį, ar ne?
Labai keista būsena - mintyse regiu kiek visko va dabar, šią minutę galiu nuveikt, padaryt, bet ne. Negaliu kažkaip. Tokia jaučiuosi be fazių. Gal reikėjo šiandien vaistinėj vitaminų vietoj nuskausminamųjų pirkt? Haha, kvaila mintis. Aišku, kad nuskausminamieji yra vertingesnis dalykas.
Bet kaip žavu yra tai, kad man taip greit prabėga darbo savaitė. Dar žavesnis - pavasaris, kurį visom jėgom stengiuos traukti į plaučius, kol pėdinu nuo darbo iki mašinos, ir nuo mašinos iki buto.
Bet rytoj penktadienis.
Ir aš tikiu, kad po nakties man pasigamins reikalingas energijos kiekis. O jei ne, tai juk visada egzistuoja kofeinas.
Jaučiuosi pavargusi, bejėgė, bet vistiek teigiama. Nu nors tu ką.
P.s.: šiandien žengiau žingsnį pykčio prevencijai. Gyvenkime draugiškai, piliečiai. Net jei tyngisi.
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą