Yra laimingi žmonės, ir yra visada nelaimingi. Sėkmė čia ne prie ko.

Tai jau aš čia ta laimingoji, kas nesupratot.

Galvoju, kad reikia parašyt, kur aš dingus. Va pasidariau kavos, atsisėdau, rašysiu. Bet AI. Gal reikia likt labai paslaptingai? Ohoho. Ieva turi paslapčių. Kažkas iš fantastikos serijos. Nu bet lai taip ir lieka.

Grįšiu turbūt tik balandį. Jei susiklostys aplinkybės, gal anksčiau.

Kalbu apie tą nelemtą internetinę erdvę. Ir nemanykit, kad tiesiog krausčiaus, ir dar neįsivedžiau interneto. O nene, taigi puikiai žinot, kad omni connect'as pas mane, ir apskritai Ieva tokiom neįdomiom aplinkybėm taigi nedingtų. Nea, niekada. Priežastis kaip visada daug įspūdingesnė.

Tai tas internetas būtų nieko, jis gi mane vistiek persekioja iš draugų, tėvų namų, darbo va, ir t.t. Ne, baisiau, kad Ieva tris dienas... (tik tris???)..buvo be mašinos. O va čia tai... Ne, jau jūs man atleiskit, kaip jūs sugebat su tuo viešuoju transportu, ką? Kai man vakar reikėjo per dieną suvažinėti į skirtinguose miesto galuose esančias kokias penkias skirtingas vietas labai ribotu laiku, tai mane žudė. Už mikroautobusų bilietus sumokėjau tiek, kad atrodo, būčiau važinėjus taksu, o ėjau ėjau ėjau per tuos purvynus, kelnės pavirto į kažkokį baisų skudurą, batai sušlapo, šiandien man skauda sąnarius (!) ir tik sėkmės dėka man pavyko visur spėti. Ir atgauti mašiną, kurią buvau pagatava pabučiuot. Glosčiau, nesumeluosiu, kelis kartus.

O pats geriausias dalykas, kuris vyksta šiuo metu - tai yra mano jau gyvenami NAMAI. Bet apie tai gal jau tą balandį.
Maždaug tada svajoju ir apie įkurtuves, bei viešas buto demonstracijas.
Užsisvajojusi ir vis dar euforijoj po visų įveiktų kryžiaus kelių - Ieva.
P.s.: Tai čia aceit ir vėl žiema?