Blogai.

Kai Ievai būna tokia bloga nuotaika kaip šiandien... Net nežinau. Ar to blogumo neįrodo tai, kad jau pusė dešimt, aš sėdžiu darbe, ir dar negėriau kavos? Ar jums čia atrodo normalu?

Viskas ima atrodyti tarsi pastatyta ant labai siauros atbrailos nuo daugiaaukščio stogo. Visi visi dalykai. Priėjai, stumtelėjai piršteliu, ir nukrito žemyn, užsimušė, prisitrenkė, susitraiškė. Juokas juokais, bet taip ne kartą esu sunaikinusi tuos dalykus.

O sunkiausia patikėti ir juokingiausia, kai va tokį va tikrai nekokį rytą sutinki individą, kuris kažkodėl idiotiškai juokingai galvoja, kad man turi rūpėti būtent jo problemos, jo nuomonė ir pareiškimai. Nu leiskit nusijuoksiu - muahahahahaha. Labas rytas, jei jūs man esate nesvarbus, tai neįsivaizduokite, kad man rūpite, pats matote, kaip tai juokingai skamba.

Vakar man kelią perbėgo juoda katė, maniau, nesiseks juodai. Bet juk taip visai nebuvo, ar buvo? Mus visada klaidina dalykai, kurie atrodo kitaip, nei yra iš tiesų. O sau aš darau pernelyg didelę įtaką. Praeitis mane vieną dieną nužudys, arba išgelbės.

Taigi taip, aš esu žmogus vadinasi, ir man būna kartais blogai.

Kątik kolegė pakėlė nuo žemės tušinuką, kurio užsimušdama šiandien neradau ir padavė man nieko nesakius.Mano įtampa tikriausiai jaučiama iš tolo. Ir žinot, net kažaip truputi palengvėjo.

Gal vis dėlto pasidarysiu kavos.