Darganota

Gal aš iš prigimities ir esu šiokia tokia poetė, ko, skaitant mano blogą, nė su žiburiu nerasi, bet man kaip asmeniui labai toli iki gilių melancholiškų pasijautimų, prasmingų daugtaškių ir iliustracijų su tolumoje šmėžuojančiais tamsiais siluetais. Kaip ten bebūtų, man patinka lietus ir dargana. Vat ir viskas. Asmenys, susidūrę su manimi gyvenime artimiau, žino, kad aš net užuolaidas savo nuomotam bute vienam iš kambarių bei virtuvėje laikiau užtrauktas, nes tas butas man atrodė per šviesus, haha. Nenormali.Dabar taip nedarau, nes gyvenu labai maloniam pavėsyje.
Bet čia ne apie tai. Geri orai man patinka, tik aš nemyliu per didelės kaitros, tačiau darganos metu dažniausiai jaučiuosi visai puikiai (išskyrus tuos atvejus, kai suplanuotos atostogos, piknikas ar kas nors panašaus). Bet juk šiandien sėdžiu darbe, taip kad visi darganos malonumai - pats tas. O taip. Malonu pro langą stebėti, kaip žirgliojate savo spalvotais botais per balas.
Tik va, labai labai norėčiau Velykom gero oro. Saulytės, šilumos ir geros nuotaikos. Prašyčiau.
Šiandien darbe ėmiausi šiokių tokių pasikeitimų, keistas jaukumo troškimas? Gal kad dabar daugiau laiko čia praleidžiu, ir apskritai, pastebiu, kad, bėgant metams, miela tampa vieta, net jei ten sėdėdamas nuolat svajoji, kaip mausi namo.