Penktadieniai yra faini.

Vat kaip nuostabu yra pabusti ryte vėl geros nuotaikos. Aišku aš jau dažniausiai blogadieniais turiu tokią nuojautą, kad praeis, nes jau pasimokiau, sakant, iš gyvenimo.

Taip kad šiandien Ieva žydi, o kaip kitaip penktadienį gai būti? Nu ir kas, kad lietus spjaudosi? Man tai viskas gerai. Šiandien jau savaitgalis.

Kodėl man savaitgaliai pradėjo teikti tiek laimės? Gerėja laikai?

Beje, manasis sugadino telefoną galutinai, pasiėmė kitą ir ryškiai nesusigaudo klaviatūroj dar, todėl vietoj įprastinių sms ":*" gaunu "bučkis". Muahaha, mane tai kažin kodėl linksmina.

Vakar turėjau paslaptingų svečių, kiki. Bet irgi faina.

O Auksė gali tik valandai susitikti sekmadienį. Jūs man pasakykit, kas čia per gyvenimas? Čia yra bereikalingas laiko švaistymas tokie mokslai, ne kitaip. Aukse, neskaityk! Bet taigi rimtai.

Žinokit, nu aplink vieni smagumai, nebent gali sugadinti nuotaiką koks nors ne. Man tai pats nemylimiausias žodis pasaulyje. Pagalvokit:

Padrūžke, susitinkam? NE

Mama, iškepei karpio? NE

Tai ar pakelsite man atlyginimą? NE
O ar mano mašinai pratęsite technikinio paso galiojimo laiką? NE

Ir pats pats baisiausias iš visų:

Mielasis, jau atvažiuoji? NE
Ūūūū, siaubo filmas, košmaras gūdžių naktų, ne kitaip.

Bet manykim, kad nieko panašaus neišgirsiu. Labai šiandien myliu žmones ( nu tikrai, žinokit, beveik visus).

Klausom Radiocentro.