Kava prieš miegą veikia migdančiai.

Tikrai tikrai, jaučiu, kaip akys klijuojasi nevalingai. Gerai, kad tas mažylis mano kompiuteris toks lengvas ir nejaučiamas ant kelių.

Kasdien po mažą žingsnelį, po mažuliuką trupinėlį artėju link pedantiškumo. Pastebiu, bet mane tai nuteikia maloniai.

Šiandien nusipirkau juokingų obuoliukų, ir dabar mano virtuvės stalas žavingas.
Visą dieną skraidžiojau tam rožiniam debesėly, į kurį mane vakar vakare įsuko. Kaip į cukraus vatą. O va šįvakar tiesiog galvoju, kad  norėčiau prie jūros. Ir kad ryt nereikėtų į darbą. Bet taip jau pasigilinus, tai ryt ketvirtadienis! O po jo vėl savaitgalis. Kosminiu, kosminiu greičiu lekia laikas, sakau jums.
Gulėčiau prie jūros... velnias, man mirtinai reikia naujo maudomo, nes vienas iš maniškių per didelis, kito likusi tik viršutinė dalis, o trečias- mylimiausias - rožinis - deja deja - sugadintas per nelaimingą atsitikimą skalbiant - dabar yra rožinio purvo spalvos.
Et. Ir dar būtų gerai šią vasarą tinkamai tą kostiumėlį panaudoti, ar ne?