"Ačiū Dievui atsiradai"

Atsiduso mano vyriškis vakar.Matote, savaitgalį plaukiau baidarėmis. Palikau viską  ir išvažiavau kelionėn su dvejopa nuotaika, ir geriausias dalykas iš viso savaitgalio buvo tai, kad labai natūraliai viskas galvoje susidėliojo.

O blogiausia, kad palikau saviškius, o labiausiai saviškį be ryšio ir žinių apie padėtį. Negaliu patikėti, kad mūsų kaime Lietuvoj dar yra vietų, kur lieki visiškai be ryšio. Bet juk aš perspėjau taigi.

O ir kaip būtų atrodę, jei telefonu skambinčiau savo vyriškiui iš baidarės ir verkšlenčiau, kad  "Oi, man nusibodo, nėra tai upei galo, nežinau kur plaukti, ką daryti, noriu namo".

Bet dabar kai pagalvoju, buvo momentų kai baidarė priminė vaikystę, kai pirty šylant pasimiršo visi lietaus ir irklavimo vargai, o naktis buvo jau ir visai graži.

O štai šiandieną tikrai galiu išbraukti iš gyvenimo ir atostogų, bet ką ten gali žmogus žinoti, gal per ją būtų nutikę kas nors negero, kas nors, kas man būtų sugadinę daug daugiau nei vieną dieną. Iš tokios perspektyvos žiūrint, tai dar turėčiau turbūt pasidžiaugt, kad pusę dienos praleidau tualete, o kitą pusę - lovoje plyštančia galva.

Užtat kaifuoju apsikabinus telefoną nuo dėmesio ir apskritai nuo mobilaus ir interneto ryšio. Civilizacija jėga!

P.s: Skambino iš darbo su kvietimu liepą važiuot į darbuotojų šventę Latvijoj, bet man kažkaip dar šiandien sunkiai vystosi mintis apie miegojimą palapinėj, kai tos laukinės egzotikos buvo tiek daug net miegant  patogiam namely ant čiužinio.

Ir aš visai nesu aktyvaus poilsio mėgėja. Netyčia jei kas pamanėt.