Ignoruoti orą

O aš visai ir nežinau, ar labai supykau, kad šlamštiškas oras sumovė mūsų Joninių sodyboj planus. Nes nu. Pagalvokim.

Viena neleidau laiko (ko nebuvo nei vienos dienos per šias atostogas, ko man jau gal net truputį trūksta, na, vienos menkutės dienelės,bei į ką neįskaičiuojama ta diena, kurią paskyriau tualeto ir ibumetino garbei). 

Gaminom sušį, kas buvo seniai nebedaryta ( dėl ko mane jau kirbina lengvas noras nuo ryt šiek tiek pasidietinti bent porą dienelių. Na, toks beveik dvasinis apsivalymas būtų).

Vėl turėjau savo vyrą namuose ( o Jis, beje, nebūtų joks trukdis net ir tą dieną, kurią ten skelbiausi norinti su savim praleisti, kikiki).

Žiūrėjom tragiškai juokingai besiužetį filmą kine, už kurį bilietas kainavo 17 lt. O jei išėjus iš filmo aš pagalvoju apie bilieto kainą, tai jau blogiau nebūna.

Mane guodžia žinojimas, kad rytojaus filmas bus neišvengiamai geras.

Vat tik kažin, kaip aš atsikelsiu, nes dabar negaliu miegoti, net rezgu mintį apie virtuvės, kuri panaši į patalpą, kurioje kažkas žaidė sušio karą, tvarkymą. Bet reiktų suvaldyti tokius savo kliedesius iki ryto.
P.s.: Mano krenkščianti gerklė yra šlykščiausia "vasariško" oro dovanėlė, bet tebūnie.