O vakar grįžau namo ir manęs koridoriuj laukė netikėtas naujas baldas! Nerealiai dabar drabužius ir batus turiu kur dėti, ir dar tas daiktas su ratukais, ir gali keliauti belekur, pavyzdžiui į parduotuvę su manim, haha.
Vakar labai labai norėjau arbūzo. Nuėjau į namų parduotuvytę - ten, kur jau mane pažįsta, jei neturiu kokio smulkaus pinigo, sako, ai, kitąkart atnešit, ir tai yra vienintelė vieta, kur aš iš tiesų išdrįstu nušlepenti su kroksais, naminėm apsmukusiom kelnėm ir be makiažo, kažkada svajojau apie tokį dalyką. Ten yra visokiausių gerų dalykėlių, gražu, švaru, erdvu, ne taip, kaip tose chamūrkėse, įrengtose daugiaaukščių balkonuose, ir ten visada būna būtent to, ko prireikia. Bet vakar arbūzo nebuvo. Nu ot. Tai ta proga nusipirkau kolos. Ne light ir ne zero. Nu nes ten tokių nebūna. Toj parduotuvytėj yra visko maždaug vienos rūšies. Vienos rūšies druskos, sviesto, varškės, grietinėlės, tualetinio popieriaus, jogurto, vienos rūšies kolos.
O kadangi prie mano darbo yra ponia maxima, tai susižvejojau arbūzą šiandienai. Kaina labai labai graži, ir neduok tu dieve, neskanus bus.
Ne į temą. Aš tikrai nežinau visų dalykų, kuriuos valgo arba nevalgo maniškis. Austė sakė, nu bet tai kaip tu nežinai. Nu rimtai nežinau. Pasitinku, sakau, labas, va valgysim tai ir tai. Mišrainės, ledų, pyrago. Labai dažnai Jis pradeda zysti, mykti, ir visaip kaip atsikalbinėti, bet aš esu nepalaužiama ir verkšlenu ir ožiuojuos tol, kol sako, nu gerai, nešk. Muahaha. Aš gera kulinarė, tiesiog normaliai nemaitinu savo vyriškio, keista, kai pagalvoji, kažkoks naujas reiškinys.
Jei jau taip gerai pasvarsčius, tai negi aš šersiu ateity savo šeimą tais visais dalykais garuose? Gerai, draugėm sueina, bet tai va vyriškoji giminė rauko nosį. Teks stovėt prie aliejuotų kotletų ir karbonadų? Et, ko nepadarytum dėl to jausmo iki dangaus.
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą