Išvažiuoju iš civilizacijos ryt. Valgysiu braškes su pienu, būsiu gera mergaitė, nezysiu vyrui, nebambėsiu ant valdžios ir nepavydėsiu niekam laimės. Užteks savos.
Ar Tu, mielasis, žinai, kiek tu man nervų kainuoji? Vajezau, turėčiau kokį vargšiuką prie kojos (mergos vadina tą reiškinį ak, jis visada šalia,aš jaučiuosi tokia saugi) ir kaip viskas būtų paprastai. Ir tampytų jis mane už sijono, sakytų, kąąąą veikiaaaaam, visose foto matytųsi antram plane, ir paneštų man tašę, kol rinkčiaus turgely pomidorus.
Kaip miela. (not).
Žodžiu einu paskui vieną organą, paskui kurį pasižadėjau sekiot kiek jėgos leis. Čia aš apie savo širdį. Protu nebepasitikiu nuo pereito karto.
Dar vienas dalykas. Vis laukiu, kol kuri nors maisto blog'erė įdės braškių receptą - braškytes užpilame pienuku ir cukriuku, skanaus. Ir įdės turbo belekokios geros kokybės parodinę pieno stiklainio foto. Gal ir nesulauksiu, bet galėčiau lažintis, kad Bilas savo laidoj tai jau tikrai parodys.
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą