Laukimai

Kaip aš laukiu atostogų, ak, jaudulys kaip prieš kalėdas beveik. Sakau beveik, nes žmones erzina, kai aš kartoju, jog laukiu Kalėdų. Kokie jūs man keisti. Per Kūčias taigi būna tokio nerealumo silkių! Ir tokio baltumo staltiesė. Ir mmm kaip gera visą tą Kalėdų laukimo laiką namie deginti žvakes. Vasarą anos kažkaip nelimpa, nebent nuo uodų.
Praeitos Kalėdos buvo kažkas tokio, stulbinamai nepamirštamo - svaigaus naujumo ir slegiančios nevilties mišinys.
Pirmos Kalėdos ir su keistai šsipildžiusia svajone, ir su didžiule močiutės netektimi tuo pačiu. Kalėdos, per kurias skausmas pakilo iki apogėjaus ir spėjo baigtis, palikdamas graudų smogiantį palengvėjimą ir pasimetimą - nebeturėjimą pas ką skubėti ligoninės koridorium.
Ir šiemet aš vėl labai laukiu Kalėdų.
__

Vakar darbe vėl patyriau eilinį reiškinį su rusų tautos atstovu. Jis man rusiškai, aš jam lietuviškai atgal. Jis nieko nesupranta, vėl rusiškai klausia, aš jam vėl lietuviškai atgal. O suvokt gi suvokiu, kad tai niekur nenuves. Prirašau skaičiukų ant popieriaus ir rodau. Taip tarsi išsiaiškinam reikalus. Ir būtų gerai buvę, jei nebūtų jis sugrįžęs, o vargeli, pagalvoju, vėl čia jis tūnos, trukdydamas man ramiai kavą gerti, ir imu berti jam rusiškai visą informaciją. Anas išplėtęs akis klausia tai kodėl jūs rusiškai nekalbat???Reikia rusiškai mokėti, ir pan., o aš jam kaip kokia, sakyčiau, netgi šiek tiek rasistė, atsakau, kad moku, bet iš principo nekalbu. O bet tai kodėl, sau galvoju, besikreipiantiems angliškai atsakau žmoniškai ir mano principai miega? Gal todėl, kad rusai dažnai tokio išskirtinai pižoniškai žudikiško veido būna?
___

Rytus pradedu su Belvita pusrytainiais. Nesijuokit, rimtai. Pažiūrėsim kas gausis iš tų sausainių valgymo, bet čia vienintelis būdas man prisiversti praktikuoti pusryčius. KURIE LABAI SVARBŪS.